Visos kelių eismo taisyklės
Vėliausia KET pakeitimų data Lietuvos įstatymuose - 2024-02-01.Daugiau informacijos apie tai kas keitėsi yra čia.
Kiekviename bloke yra nuoroda į detalesnį teorijos paaiškinimą su infografiku ir kita naudinga informacija, kuri padės išmokti teoriją greičiau ir lengviau.
KET teoriją galite mokytis ir pačioje platformoje patogiu kortelių pavidalu. Galite sekti savo progresą, išsisaugoti ir vėliau pakartoti pačias sunkiausias vietas. Jei norite mokytis teoriją platformoje, spauskite žemiau mygtuką:
Mokytis KET teoriją Iliustruota KET teorija YOUTUBE kanale
2. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.
Detaliau su iliustracijomis
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
3.2. Duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
3.21. Dviračių gatvė – kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga – „Dviračių gatvės pabaiga“.
3.3. Eismo įvykio deklaracija – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.
3.5. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
3.6. Gyvenamoji zona – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
3.7. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
3.8. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
3.9. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
3.91. Lydintis asmuo – ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
3.10. Mokyklinis autobusas – geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
3.12. Organizuota dviratininkų grupė – dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje (maratone, varžybose, išvykoje, treniruotėje ir panašiai) ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
3.13. Organizuota pėsčiųjų grupė – suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
3.14. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
3.15. Persirikiavimas – eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
3.16. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau – stovėjimo aikštelė) – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
3.17. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
3.18. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
3.2. Duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
3.21. Dviračių gatvė – kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga – „Dviračių gatvės pabaiga“.
3.3. Eismo įvykio deklaracija – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.
3.5. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
3.6. Gyvenamoji zona – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
3.7. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
3.8. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
3.9. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
3.91. Lydintis asmuo – ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
3.10. Mokyklinis autobusas – geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
3.12. Organizuota dviratininkų grupė – dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje (maratone, varžybose, išvykoje, treniruotėje ir panašiai) ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
3.13. Organizuota pėsčiųjų grupė – suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
3.14. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
3.15. Persirikiavimas – eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
3.16. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau – stovėjimo aikštelė) – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
3.17. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
3.18. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.
Detaliau su iliustracijomis
4. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
5. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
7. Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
8. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
10. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
11. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
12. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:
12.1. kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;
12.2. kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti;
12.3. kelyje su skiriamąja kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta) Taisyklių 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodytus reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.
13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.
4. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
5. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
7. Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
8. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
10. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
11. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
12. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:
12.1. kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;
12.2. kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti;
12.3. kelyje su skiriamąja kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta) Taisyklių 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodytus reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.
13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.
Detaliau su iliustracijomis
14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
15. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus.
16. Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
17. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
18. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
19. Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), (toliau – visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
20. Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
21. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
22. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
23. Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
24. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
25. Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.
26. Transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį, bet kurios rūšies keturratį, ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių. Mokymo metu mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“, privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal Taisyklių 4 priedo reikalavimus.
14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
15. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus.
16. Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
17. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
18. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
19. Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), (toliau – visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
20. Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
21. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
22. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
23. Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
24. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
25. Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.
26. Transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį, bet kurios rūšies keturratį, ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių. Mokymo metu mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“, privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal Taisyklių 4 priedo reikalavimus.
Detaliau su iliustracijomis
27. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
28. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.
29. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.
30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
31. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
32. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.
34. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.
35. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti asmenį su regos negalia, signalizuojantį balta lazdele, arba asmenį su negalia, važiuojantį per kelią asmens su negalia vežimėliu.
27. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
28. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.
29. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.
30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
31. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
32. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.
34. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.
35. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti asmenį su regos negalia, signalizuojantį balta lazdele, arba asmenį su negalia, važiuojantį per kelią asmens su negalia vežimėliu.
Detaliau su iliustracijomis
36. Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, kelkraščio nėra arba jais judėti nėra galimybės, leidžiama judėti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
37. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu judantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
38. Asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja asmens su negalia vežimėliu, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, motorinį dviratį, elektrinę mikrojudumo priemonę, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.
39. Organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys, vilkintys ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi draudžiama.
40. Organizuotą pėsčiųjų grupę, kurią sudaro vaikai iki 16 metų, lydimą ne mažiau kaip 2 lydinčių asmenų, vesti leidžiama tik šaligatviu, pėsčiųjų taku arba pėsčiųjų ir dviračių taku (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, – ir kelkraščiu, bet tik šviesiuoju paros metu, kai matomumas geras, ne daugiau kaip 2 eilėmis prieš transporto priemonių judėjimo kryptį (kai tai saugu). Lydintys asmenys turi eiti kolonos priekyje ir gale ir vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Rekomenduojama ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais vilkėti visiems kelkraščiu einantiems organizuotos grupės vaikams.
41. Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.
42. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami (judėdami) į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
43. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.
44. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
45. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
46. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.
47. Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
48. Pėstiesiems draudžiama:
48.1. judėti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarų, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
48.2. judėti automagistrale ar greitkeliu;
48.3. judėti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;
48.4. išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
48.5. judėti dviračių takais, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių tako pusę arba kai kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako ir šiais atvejais nebus trukdoma dviratininkų eismui;
48.6. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo;
48.7. judėti dviračių juostomis, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių juostos pusę ir nebus trukdoma dviratininkų eismui;
48.8. važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną;
48.9. judėti dviračių pervažomis.
36. Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, kelkraščio nėra arba jais judėti nėra galimybės, leidžiama judėti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
37. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu judantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
38. Asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja asmens su negalia vežimėliu, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, motorinį dviratį, elektrinę mikrojudumo priemonę, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.
39. Organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys, vilkintys ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi draudžiama.
40. Organizuotą pėsčiųjų grupę, kurią sudaro vaikai iki 16 metų, lydimą ne mažiau kaip 2 lydinčių asmenų, vesti leidžiama tik šaligatviu, pėsčiųjų taku arba pėsčiųjų ir dviračių taku (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, – ir kelkraščiu, bet tik šviesiuoju paros metu, kai matomumas geras, ne daugiau kaip 2 eilėmis prieš transporto priemonių judėjimo kryptį (kai tai saugu). Lydintys asmenys turi eiti kolonos priekyje ir gale ir vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Rekomenduojama ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais vilkėti visiems kelkraščiu einantiems organizuotos grupės vaikams.
41. Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.
42. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami (judėdami) į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
43. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.
44. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
45. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
46. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.
47. Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
48. Pėstiesiems draudžiama:
48.1. judėti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarų, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
48.2. judėti automagistrale ar greitkeliu;
48.3. judėti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;
48.4. išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
48.5. judėti dviračių takais, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių tako pusę arba kai kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako ir šiais atvejais nebus trukdoma dviratininkų eismui;
48.6. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo;
48.7. judėti dviračių juostomis, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių juostos pusę ir nebus trukdoma dviratininkų eismui;
48.8. važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną;
48.9. judėti dviračių pervažomis.
Detaliau su iliustracijomis
49. Maršrutinių transporto priemonių (toliau – maršrutinis transportas) leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie kelio ženklo „Stotelė“ ant šaligatvio ar kelkraščio.
50. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik tada, kai transporto priemonė visiškai sustoja.
51. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.
52. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
53. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.
49. Maršrutinių transporto priemonių (toliau – maršrutinis transportas) leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie kelio ženklo „Stotelė“ ant šaligatvio ar kelkraščio.
50. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik tada, kai transporto priemonė visiškai sustoja.
51. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.
52. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
53. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.
Detaliau su iliustracijomis
55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
56. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
58. Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
59. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.
60. Dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
62. Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
63. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.
64. Dviračių vairuotojams draudžiama:
64.1. važiuoti važiuojamąja dalimi, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus;
64.2. važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
64.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
64.4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
64.5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
64.6. būti velkamiems kitų transporto priemonių;
64.7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
64.8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
64.9. kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
65. Organizuota dviratininkų grupė gali važiuoti važiuojamąja dalimi.
66. Taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams, kelio ženklai, kelio ženklinimas taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
56. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
58. Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
59. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.
60. Dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
62. Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
63. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.
64. Dviračių vairuotojams draudžiama:
64.1. važiuoti važiuojamąja dalimi, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus;
64.2. važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
64.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
64.4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
64.5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
64.6. būti velkamiems kitų transporto priemonių;
64.7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
64.8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
64.9. kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
65. Organizuota dviratininkų grupė gali važiuoti važiuojamąja dalimi.
66. Taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams, kelio ženklai, kelio ženklinimas taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
Detaliau su iliustracijomis
66.1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
66.2. Važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama, o važiuojantiems važiuojamąją dalimi, privaloma būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).
66.3. Važiuoti elektrine mikrojudumo priemone leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
66.4. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo elektrinės mikrojudumo priemonės ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis arba nešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
66.5. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.
66.6. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
66.7. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
66.8. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.
66.9. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
66.9.1. važiuoti šaligatviais savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose;
66.9.2. važiuoti pėsčiųjų takais;
66.9.3. važiuoti važiuojamąja dalimi, išskyrus Taisyklių 663 punkte nustatytus atvejus;
66.9.4. važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
66.9.5. kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis;
66.9.6. vežti keleivius;
66.9.7. kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
66.9.8. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
66.9.9. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
66.9.10. kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
66.9.11. vilkti kitą transporto priemonę;
66.9.12. važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
66.9.13. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.
66.10. Į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
66.1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
66.2. Važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama, o važiuojantiems važiuojamąją dalimi, privaloma būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).
66.3. Važiuoti elektrine mikrojudumo priemone leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
66.4. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo elektrinės mikrojudumo priemonės ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis arba nešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
66.5. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.
66.6. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
66.7. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
66.8. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.
66.9. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
66.9.1. važiuoti šaligatviais savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose;
66.9.2. važiuoti pėsčiųjų takais;
66.9.3. važiuoti važiuojamąja dalimi, išskyrus Taisyklių 663 punkte nustatytus atvejus;
66.9.4. važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
66.9.5. kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis;
66.9.6. vežti keleivius;
66.9.7. kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
66.9.8. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
66.9.9. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
66.9.10. kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
66.9.11. vilkti kitą transporto priemonę;
66.9.12. važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
66.9.13. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.
66.10. Į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
Detaliau su iliustracijomis
67. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.
68. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra, – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.
69. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.
70. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių, gyvulių ar paukščių voros pusėje turi degti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos šviesos. Jeigu nurodytų žibintų pritvirtinti negalima, juos kairėje gyvulių ar paukščių pusėje turi nešti varovai. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
71. Varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ar paukščius ir užtikrintų eismo saugumą.
72. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:
72.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;
72.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;
72.3. varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;
72.4. varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;
72.5. joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu;
72.6. automagistralėse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti;
72.7. keliuose vadelioti, joti, varyti gyvulius ar paukščius neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
68. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra, – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.
69. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.
70. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių, gyvulių ar paukščių voros pusėje turi degti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos šviesos. Jeigu nurodytų žibintų pritvirtinti negalima, juos kairėje gyvulių ar paukščių pusėje turi nešti varovai. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
71. Varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ar paukščius ir užtikrintų eismo saugumą.
72. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:
72.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;
72.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;
72.3. varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;
72.4. varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;
72.5. joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu;
72.6. automagistralėse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti;
72.7. keliuose vadelioti, joti, varyti gyvulius ar paukščius neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Detaliau su iliustracijomis
73. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:
73.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą visomis kryptimis (tiesiai, į dešinę, į kairę, apsisukti);
73.2. žalias rodyklės (rodyklių) formos signalas juodame fone leidžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis); tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje; kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti;
73.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis;
73.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;
73.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis;
73.6. žalias signalas su juoda (juodomis) rodykle (rodyklėmis) leidžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis); kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti;
73.7. geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms;
73.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas žalias signalas;
73.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;
73.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;
73.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui;
73.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;
73.13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismą;
73.14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta eismo juosta, virš kurios jie įrengti; jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę arba į kairę nukreiptos rodyklės formos signalas, jis informuoja, kad važiuoti ta eismo juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą eismo juostą rodyklės nurodyta kryptimi; kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į eismo juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine horizontaliojo ženklinimo linija, draudžiama.
74. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje (reversinis šviesoforas). Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų, taip pat dubliuojančiųjų šviesoforų signalais.
76. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.
77. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:
77.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:
77.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;
77.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;
77.2. dešinė ranka ištiesta į priekį:
77.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;
77.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;
77.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;
77.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;
77.3. ranka pakelta aukštyn:
77.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;
77.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
78. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Siekdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą sustoti, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.
79. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį.
80. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas.
80.1. Šviesoforų, skirtų maršrutiniam transportui, balti signalai juodame fone turi šias reikšmes:
80.1.1. S formos signalas draudžia maršrutinio transporto eismą;
80.1.2. horizontalaus brūkšnio formos signalas draudžia maršrutinio transporto eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis;
80.1.3. kartu įjungti S formos ir horizontalaus brūkšnio formos signalai draudžia maršrutinio transporto eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas rodyklės (rodyklių) formos signalas;
80.1.4. rodyklės (rodyklių) formos signalas leidžia maršrutinio transporto eismą nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis).
73.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą visomis kryptimis (tiesiai, į dešinę, į kairę, apsisukti);
73.2. žalias rodyklės (rodyklių) formos signalas juodame fone leidžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis); tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje; kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti;
73.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis;
73.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;
73.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis;
73.6. žalias signalas su juoda (juodomis) rodykle (rodyklėmis) leidžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis); kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti;
73.7. geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms;
73.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas žalias signalas;
73.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;
73.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;
73.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui;
73.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;
73.13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismą;
73.14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta eismo juosta, virš kurios jie įrengti; jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę arba į kairę nukreiptos rodyklės formos signalas, jis informuoja, kad važiuoti ta eismo juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą eismo juostą rodyklės nurodyta kryptimi; kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į eismo juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine horizontaliojo ženklinimo linija, draudžiama.
74. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje (reversinis šviesoforas). Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų, taip pat dubliuojančiųjų šviesoforų signalais.
76. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.
77. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:
77.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:
77.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;
77.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;
77.2. dešinė ranka ištiesta į priekį:
77.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;
77.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;
77.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;
77.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;
77.3. ranka pakelta aukštyn:
77.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;
77.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
78. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Siekdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą sustoti, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.
79. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį.
80. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas.
80.1. Šviesoforų, skirtų maršrutiniam transportui, balti signalai juodame fone turi šias reikšmes:
80.1.1. S formos signalas draudžia maršrutinio transporto eismą;
80.1.2. horizontalaus brūkšnio formos signalas draudžia maršrutinio transporto eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis;
80.1.3. kartu įjungti S formos ir horizontalaus brūkšnio formos signalai draudžia maršrutinio transporto eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas rodyklės (rodyklių) formos signalas;
80.1.4. rodyklės (rodyklių) formos signalas leidžia maršrutinio transporto eismą nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis).
Detaliau su iliustracijomis
81. Įspėjamieji signalai yra šie: posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės.
82. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka:
82.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;
82.2. prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
83. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
84. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.
85. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.
86. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.
87. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.
88. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.
89. Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.
90. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).
91. Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:
91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti arba stovėti draudžiama;
91.2. įvykus eismo įvykiui;
91.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;
91.4. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa;
91.5. kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso;
91.6. kai vairuotojas akinamas;
91.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;
91.8. vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.
92. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.
93. Vairuotojas mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) mokyklinį (-io) autobusą (-o) metu privalo įjungti įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas. Mokykliniam autobusui judant įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos privalo būti išjungtos.
81. Įspėjamieji signalai yra šie: posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės.
82. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka:
82.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;
82.2. prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
83. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
84. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.
85. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.
86. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.
87. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.
88. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.
89. Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.
90. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).
91. Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:
91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti arba stovėti draudžiama;
91.2. įvykus eismo įvykiui;
91.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;
91.4. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa;
91.5. kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso;
91.6. kai vairuotojas akinamas;
91.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;
91.8. vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.
92. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.
93. Vairuotojas mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) mokyklinį (-io) autobusą (-o) metu privalo įjungti įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas. Mokykliniam autobusui judant įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos privalo būti išjungtos.
Detaliau su iliustracijomis
94. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.
95. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:
95.1. tinkamai apšviestuose keliuose;
95.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m;
95.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi).
96. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.
97. Šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis.
98. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
95. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:
95.1. tinkamai apšviestuose keliuose;
95.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m;
95.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi).
96. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.
97. Šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis.
98. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
Detaliau su iliustracijomis
99. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse.
100. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.
101. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
102. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
103. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
104. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus.
105. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.
106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
107. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
108. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jei posūkis arba apsisukimas galimas iš vienos eismo juostos, sukdamas vairuotojas gali pasirinkti bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostą. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.
109. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
110. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
111. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo kuo anksčiau persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį (stabdyti) joje.
112. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.
113. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.
114. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
115. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
116. Apsisukti draudžiama:
116.1. pėsčiųjų perėjose;
116.2. geležinkelių pervažose;
116.3. tuneliuose;
116.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;
116.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;
116.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais arba kelio ženklais bei horizontaliuoju ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.
100. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.
101. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
102. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
103. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
104. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus.
105. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.
106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
107. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
108. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jei posūkis arba apsisukimas galimas iš vienos eismo juostos, sukdamas vairuotojas gali pasirinkti bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostą. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.
109. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
110. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
111. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo kuo anksčiau persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį (stabdyti) joje.
112. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.
113. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.
114. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
115. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
116. Apsisukti draudžiama:
116.1. pėsčiųjų perėjose;
116.2. geležinkelių pervažose;
116.3. tuneliuose;
116.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;
116.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;
116.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais arba kelio ženklais bei horizontaliuoju ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.
Detaliau su iliustracijomis
117. Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.
118. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
119. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
120. Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti arba stovėti vienpusio eismo kelyje.
121. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
122. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.
123. Mopedų, lengvųjų keturračių vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, sustoti arba stovėti vienpusio eismo kelyje.
124. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.
125. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
118. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
119. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
120. Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti arba stovėti vienpusio eismo kelyje.
121. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
122. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.
123. Mopedų, lengvųjų keturračių vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, sustoti arba stovėti vienpusio eismo kelyje.
124. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.
125. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Detaliau su iliustracijomis
127. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
128. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
129. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
130. Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
131. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
131.1. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.2. A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusais (įskaitant mokyklinius) automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.3. krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, taip pat šių krovininių automobilių ir priekabų junginiais, autobusais su priekabomis automagistralėse ir greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.4. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su priekabomis automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.5. velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, o velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu;
131.6. keturračiais, galingaisiais keturračiais – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.7. traktoriais ir savaeigėmis mašinomis – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
132. Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais, tačiau vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už Taisyklių 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį.
133. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus.
135. Vairuotojui draudžiama:
135.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis;
135.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
135.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
135.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
128. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
129. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
130. Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
131. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
131.1. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.2. A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusais (įskaitant mokyklinius) automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.3. krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, taip pat šių krovininių automobilių ir priekabų junginiais, autobusais su priekabomis automagistralėse ir greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.4. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su priekabomis automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.5. velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, o velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu;
131.6. keturračiais, galingaisiais keturračiais – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
131.7. traktoriais ir savaeigėmis mašinomis – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
132. Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais, tačiau vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už Taisyklių 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį.
133. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus.
135. Vairuotojui draudžiama:
135.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis;
135.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
135.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
135.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Detaliau su iliustracijomis
136. Vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad:
136.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti;
136.2. transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;
136.3. lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems;
136.4. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės;
136.5. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
137. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
138. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
139. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.
140. Lenkti draudžiama:
140.1. sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“;
140.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;
140.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
140.4. pėsčiųjų perėjose;
140.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta;
140.6. kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ arba „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (pagal šių kelio ženklų paaiškinimus);
140.7. kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15;
140.8. gyvenamosiose zonose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir dviračių gatvėse.
136.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti;
136.2. transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;
136.3. lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems;
136.4. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės;
136.5. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
137. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
138. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
139. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.
140. Lenkti draudžiama:
140.1. sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“;
140.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;
140.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
140.4. pėsčiųjų perėjose;
140.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta;
140.6. kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ arba „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (pagal šių kelio ženklų paaiškinimus);
140.7. kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15;
140.8. gyvenamosiose zonose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir dviračių gatvėse.
Detaliau su iliustracijomis
141. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.
142. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.
143. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sustoti leidžiama įjungus avarinę šviesos signalizaciją, o stovėti leidžiama tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.
144. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.
145. Motociklus be priekabos, mopedus, dviračius ir elektrines mikrojudumo priemones leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.
146. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas.
147. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys.
148. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
149. Palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.
150. Sustoti ir stovėti draudžiama:
150.1. geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
150.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
150.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
150.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
150.5. ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
150.6. ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
150.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
150.8. sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
150.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
150.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
150.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113–118;
150.12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113–118;
150.13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
150.14. kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
150.15. kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
150.16. kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
150 (1). Taisyklių 150.5 papunkčio nuostatos netaikomos dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.
151. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu ketinama sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte.
152. Greta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) asmeniui su negalia.
153. Jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose.
153 (1). Elektromobilio arba grynojo elektromobilio (toliau – elektromobilis), kurio įkrovimas baigtas, vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
142. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.
143. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sustoti leidžiama įjungus avarinę šviesos signalizaciją, o stovėti leidžiama tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.
144. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.
145. Motociklus be priekabos, mopedus, dviračius ir elektrines mikrojudumo priemones leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.
146. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas.
147. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys.
148. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
149. Palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.
150. Sustoti ir stovėti draudžiama:
150.1. geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
150.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
150.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
150.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
150.5. ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
150.6. ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
150.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
150.8. sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
150.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
150.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
150.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113–118;
150.12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113–118;
150.13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
150.14. kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
150.15. kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
150.16. kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
150 (1). Taisyklių 150.5 papunkčio nuostatos netaikomos dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.
151. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu ketinama sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte.
152. Greta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) asmeniui su negalia.
153. Jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose.
153 (1). Elektromobilio arba grynojo elektromobilio (toliau – elektromobilis), kurio įkrovimas baigtas, vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Detaliau su iliustracijomis
154. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
155. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.
156. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.
157. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
158. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
159. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.
160. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.
161. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.
162. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.
163. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams, išskyrus Taisyklių 1631 punkte nurodytą atvejį.
163.1. Apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
165. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
166. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
167. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.
155. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.
156. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.
157. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
158. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
159. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.
160. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.
161. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.
162. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.
163. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams, išskyrus Taisyklių 1631 punkte nurodytą atvejį.
163.1. Apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
165. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
166. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
167. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.
Detaliau su iliustracijomis
168. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų lydintis asmuo.
169. Geležinkelio pervažoje eismo dalyvis privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.
170. Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
171. Transporto priemonei priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti keleivius, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta, – duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu šviesiuoju paros metu – su ryškiaspalviu gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu – su fakelu arba žibintu.
172. Transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat lėtaeigėms mašinoms ir mechanizmams, kurių greitis mažesnis kaip 8 km/h, važiuoti per geležinkelio pervažą leidžiama tik gavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo leidimą.
173. Eismo dalyviui draudžiama:
173.1. judėti per geležinkelį tam neskirtose vietose;
173.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;
173.3. įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti);
173.4. įvažiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti geležinkelio pervažoje;
173.5. gabenti per geležinkelio pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti geležinkelio pervažos įrangai;
173.6. važiuoti per geležinkelio pervažą asmens su negalia vežimėliu be lydinčio asmens;
173.7. geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau, nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti.
169. Geležinkelio pervažoje eismo dalyvis privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.
170. Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
171. Transporto priemonei priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti keleivius, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta, – duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu šviesiuoju paros metu – su ryškiaspalviu gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu – su fakelu arba žibintu.
172. Transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat lėtaeigėms mašinoms ir mechanizmams, kurių greitis mažesnis kaip 8 km/h, važiuoti per geležinkelio pervažą leidžiama tik gavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo leidimą.
173. Eismo dalyviui draudžiama:
173.1. judėti per geležinkelį tam neskirtose vietose;
173.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;
173.3. įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti);
173.4. įvažiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti geležinkelio pervažoje;
173.5. gabenti per geležinkelio pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti geležinkelio pervažos įrangai;
173.6. važiuoti per geležinkelio pervažą asmens su negalia vežimėliu be lydinčio asmens;
173.7. geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau, nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti.
Detaliau su iliustracijomis
174. Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama:
174.1. judėti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, mopedais, visų rūšių keturračiais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus, triračius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigu šių motorinių transporto priemonių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h;
174.2. sustoti arba stovėti, išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;
174.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir kelio ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas) arba važiuoti atbulam;
174.4. įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose;
174.5. vilkti lanksčia vilktimi;
174.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.
174.1. judėti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, mopedais, visų rūšių keturračiais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus, triračius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigu šių motorinių transporto priemonių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h;
174.2. sustoti arba stovėti, išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;
174.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir kelio ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas) arba važiuoti atbulam;
174.4. įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose;
174.5. vilkti lanksčia vilktimi;
174.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.
Detaliau su iliustracijomis
175. Pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
176. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:
176.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;
176.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai);
176.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas;
176.4. lenkti.
177. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms, taip pat pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta.
177(1). Gyvenamojoje zonoje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 663 punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
178. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Taisyklių 175 punkto ir 176.4 papunkčio nuostatos taikomos stovėjimo aikštelėse.
176. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:
176.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;
176.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai);
176.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas;
176.4. lenkti.
177. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms, taip pat pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta.
177(1). Gyvenamojoje zonoje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 663 punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
178. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Taisyklių 175 punkto ir 176.4 papunkčio nuostatos taikomos stovėjimo aikštelėse.
Detaliau su iliustracijomis
178(1). Dviračių gatvė skirta ne motorinių ir motorinių transporto priemonių (mišriam) eismui.
178(2). Dviračių gatvėje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 663 punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
178(3). Dviračių gatvėje draudžiama:
178(3).1. važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu;
178(3).2. lenkti.
178(2). Dviračių gatvėje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 663 punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
178(3). Dviračių gatvėje draudžiama:
178(3).1. važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu;
178(3).2. lenkti.
Detaliau su iliustracijomis
179. Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės.
180. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.
181. Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama.
181(1). Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus:
181(1).1. dviračius, elektrines mikrojudumo priemones, mopedus ir lengvuosius keturračius;
181(1).2. automobilius, pažymėtus skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, kuriuose važiuoja asmenys su negalia į (iš) švietimo įstaigą (-os) ar į (iš) dienos užimtumo centrą (-o), jeigu važiavimo maršrutas suderintas su kelio savininku jo nustatyta tvarka;
181(1).3. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta užrašu „TAKSI“;
181(1).4. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta simboliu 4+;
181(1).5. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu;
181(1).6. motociklus, jeigu eismo juosta pažymėta motociklo simboliu.
182. Jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.
180. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.
181. Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama.
181(1). Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus:
181(1).1. dviračius, elektrines mikrojudumo priemones, mopedus ir lengvuosius keturračius;
181(1).2. automobilius, pažymėtus skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, kuriuose važiuoja asmenys su negalia į (iš) švietimo įstaigą (-os) ar į (iš) dienos užimtumo centrą (-o), jeigu važiavimo maršrutas suderintas su kelio savininku jo nustatyta tvarka;
181(1).3. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta užrašu „TAKSI“;
181(1).4. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta simboliu 4+;
181(1).5. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu;
181(1).6. motociklus, jeigu eismo juosta pažymėta motociklo simboliu.
182. Jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.
Detaliau su iliustracijomis
183. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.
184. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama:
184.1. nepaisyti kelio ženklo „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, jei jis neriboja stovėjimo laiko elektromobilių įkrovimo vietoje, ir kelio ženklo „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų;
184.2. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis.
185. Asmens su negalia vežimėliu asmenims su negalia leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas, pėsčiųjų ir dviračių takas), o esant galimybei rekomenduojama naudotis pėstiesiems skirta infrastruktūra. Asmenims su negalia važiuojant dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, asmens su negalia vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje asmens su negalia vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.
184. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama:
184.1. nepaisyti kelio ženklo „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, jei jis neriboja stovėjimo laiko elektromobilių įkrovimo vietoje, ir kelio ženklo „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų;
184.2. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis.
185. Asmens su negalia vežimėliu asmenims su negalia leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas, pėsčiųjų ir dviračių takas), o esant galimybei rekomenduojama naudotis pėstiesiems skirta infrastruktūra. Asmenims su negalia važiuojant dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, asmens su negalia vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje asmens su negalia vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.
Detaliau su iliustracijomis
186. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360º kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXI1, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai.
187. Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
188. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.
188(1). Sutartiniais pagrindais ir kelio savininko nurodytomis sąlygomis vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu, kuri būtina darbo funkcijoms toje vietoje atlikti, galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose.
187. Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
188. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.
188(1). Sutartiniais pagrindais ir kelio savininko nurodytomis sąlygomis vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu, kuri būtina darbo funkcijoms toje vietoje atlikti, galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose.
Detaliau su iliustracijomis
189. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule vežti keleivius draudžiama, išskyrus keleivius, vežamus krašto apsaugos sistemos poreikiams, pritaikius kėbulą keleiviams vežti.
193. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas lydintis asmuo. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas.
194. Mokyklinio autobuso ar transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:
194.1. užtikrinti saugų vaikų įlipimą (išlipimą) į (iš) transporto priemonę (-ės);
194.2. pagal galimybes vaikus įlaipinti ir išlaipinti stotelėse;
194.3. palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus;
194.4. būdamas kelyje vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
195. Draudžiama:
195.1. vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje;
195.2. vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą;
195.3. vežti mopedais, motociklais (išskyrus motociklus su priekabomis), triračiais, visų rūšių keturračiais vaikus iki 12 metų;
195.4. vežti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ar velkamo krovininio automobilio kėbule; jeigu automobilio priekis arba galas užkeliamas ant specialaus atraminio įtaiso, draudžiama keleiviams būti vežamos transporto priemonės kabinoje (salone) arba kėbule;
195.5. vežti keleivius priekabose, išskyrus keleivius, vežamus motociklų šoninėse priekabose arba tam skirtose dviračių priekabose;
195.6. mokant kitą asmenį vairuoti, vežti vaikus iki 14 metų;
195.7. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti daugiau mokinių, negu įrengta sėdimųjų vietų;
195.8. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti stovinčius mokinius;
195.9. laipinti autobuso keleivius į (iš) važiuojamosios dalies pusę (-ės).
193. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas lydintis asmuo. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas.
194. Mokyklinio autobuso ar transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:
194.1. užtikrinti saugų vaikų įlipimą (išlipimą) į (iš) transporto priemonę (-ės);
194.2. pagal galimybes vaikus įlaipinti ir išlaipinti stotelėse;
194.3. palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus;
194.4. būdamas kelyje vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
195. Draudžiama:
195.1. vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje;
195.2. vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą;
195.3. vežti mopedais, motociklais (išskyrus motociklus su priekabomis), triračiais, visų rūšių keturračiais vaikus iki 12 metų;
195.4. vežti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ar velkamo krovininio automobilio kėbule; jeigu automobilio priekis arba galas užkeliamas ant specialaus atraminio įtaiso, draudžiama keleiviams būti vežamos transporto priemonės kabinoje (salone) arba kėbule;
195.5. vežti keleivius priekabose, išskyrus keleivius, vežamus motociklų šoninėse priekabose arba tam skirtose dviračių priekabose;
195.6. mokant kitą asmenį vairuoti, vežti vaikus iki 14 metų;
195.7. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti daugiau mokinių, negu įrengta sėdimųjų vietų;
195.8. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti stovinčius mokinius;
195.9. laipinti autobuso keleivius į (iš) važiuojamosios dalies pusę (-ės).
Detaliau su iliustracijomis
196. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Rekomenduojama, kad prieš pradedant važiuoti autobuso keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais būtų informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
197. Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
198. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
199. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
199.1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
199.2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
199.3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
199.4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
199.5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
200. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.
201. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
202. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
203. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
204. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
205. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
206. Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.
197. Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
198. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
199. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
199.1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
199.2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
199.3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
199.4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
199.5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
200. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.
201. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
202. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
203. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
204. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
205. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
206. Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.
Detaliau su iliustracijomis
207. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. Traukiamos priekabos masė (su kroviniu ar be jo) neturi būti didesnė už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytą didžiausiąją leidžiamąją masę. Draudžiama motorine transporto priemone tempti ne motorinių transporto priemonių priekabas, taip pat ne motorine transporto priemone tempti motorinių transporto priemonių priekabas.
208. Krovinys N ir O kategorijų transporto priemonėse turi būti išdėstytas ir (ar) pritvirtintas vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais. Krovinys visų kategorijų transporto priemonėse turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:
208.1. neblogintų vairuotojui matomumo;
208.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;
208.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio ženklų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;
208.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;
208.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
209. Vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti krovinio išdėstymo ir (ar) pritvirtinimo trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.
210. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip nurodyta Taisyklių 4 priede.
212. Vežant pavojinguosius krovinius, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymo, šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A, B techninių priedų reikalavimų.
213. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių krovinių, pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.
208. Krovinys N ir O kategorijų transporto priemonėse turi būti išdėstytas ir (ar) pritvirtintas vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais. Krovinys visų kategorijų transporto priemonėse turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:
208.1. neblogintų vairuotojui matomumo;
208.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;
208.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio ženklų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;
208.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;
208.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
209. Vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti krovinio išdėstymo ir (ar) pritvirtinimo trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.
210. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip nurodyta Taisyklių 4 priede.
212. Vežant pavojinguosius krovinius, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymo, šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A, B techninių priedų reikalavimų.
213. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių krovinių, pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.
Detaliau su iliustracijomis
214. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, vežama užkelta ant vilkiko platformos arba jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso, užtikrinant, kad toks vežimo būdas nepakenks eismo saugumui.
215. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m.
216. Velkamoji arba vežama ant specialaus atraminio įtaiso priekiu arba galu užkelta transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale arba vežamos transporto priemonės dalyje, atsuktoje prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
217. Vilkti arba vežti transporto priemones draudžiama:
217.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;
217.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;
217.3. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;
217.4. užkėlus transporto priemonės dalį ant specialaus atraminio įtaiso, kai vežamos transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę vežančiosios transporto priemonės masės su kroviniu, išskyrus atvejus, kai vežančiosios transporto priemonės gamintojas numatė kitaip;
217.5. standžia vilktimi transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu;
217.6. vilkti daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną;
217.7. vilkti motociklais be priekabos ir tokius motociklus;
217.8. vilkti mopedais ir mopedus;
217.9. lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“;
217.10. užkėlus vežamos transporto priemonės dalį ant vežimėlio.
218. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šio skyriaus reikalavimų.
215. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m.
216. Velkamoji arba vežama ant specialaus atraminio įtaiso priekiu arba galu užkelta transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale arba vežamos transporto priemonės dalyje, atsuktoje prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
217. Vilkti arba vežti transporto priemones draudžiama:
217.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;
217.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;
217.3. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;
217.4. užkėlus transporto priemonės dalį ant specialaus atraminio įtaiso, kai vežamos transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę vežančiosios transporto priemonės masės su kroviniu, išskyrus atvejus, kai vežančiosios transporto priemonės gamintojas numatė kitaip;
217.5. standžia vilktimi transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu;
217.6. vilkti daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną;
217.7. vilkti motociklais be priekabos ir tokius motociklus;
217.8. vilkti mopedais ir mopedus;
217.9. lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“;
217.10. užkėlus vežamos transporto priemonės dalį ant vežimėlio.
218. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šio skyriaus reikalavimų.
Detaliau su iliustracijomis
219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:
219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka;
219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;
219.3. pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai;
219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam;
219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.
220. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
221. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.
222. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka;
219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;
219.3. pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai;
219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam;
219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.
220. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
221. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.
222. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Detaliau su iliustracijomis
223. Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą.
224. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
225. Kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.
226. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
227. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.
228. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų uždėtos apsaugos pagalvės arba kurių vikšrai yra guminiai ir nepažeidžia asfalto arba betono dangos.
229. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus, dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.
230. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
231. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.
232. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.
233. Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus.
234. Motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu:
234.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);
234.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);
234.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;
234.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;
234.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.
235. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.
224. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
225. Kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.
226. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
227. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.
228. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų uždėtos apsaugos pagalvės arba kurių vikšrai yra guminiai ir nepažeidžia asfalto arba betono dangos.
229. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus, dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.
230. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
231. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.
232. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.
233. Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus.
234. Motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu:
234.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);
234.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);
234.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;
234.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;
234.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.
235. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.
236. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Detaliau
1. Įspėjamieji kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie:
1. Įspėjamieji kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie:
| Numeris | Pavadinimas | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| 101 | Pervaža su užtvaru |  |
Geležinkelio pervaža su pakeliamuoju užtvaru |
| 102 | Pervaža be užtvaro |  |
Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro |
| 103 | Pakeliamasis tiltas |  |
Įspėja apie artėjimą prie pakeliamojo tilto |
| 104 | Krantinė |  |
Įvažiavimas į krantinę arba krantą |
| 105 | Vaikai |  |
Kelio ruožas, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų (prie darželių, mokyklų, žaidimų aikštelių ir panašiai) |
| 106 | Darbai kelyje |  |
Kelio ruožas, kuriame dirbama |
| 107 | Lygiareikšmių kelių sankryža |  |
|
| 108 | Sankryža su šalutiniu keliu |  |
Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias |
| 109 | Šalutinis kelias iš dešinės |  |
Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias |
| 110 | Šalutinis kelias iš kairės |  |
Prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias |
| 111 | Žiedinė sankryža |  |
Sankryža, kurioje privaloma važiuoti ratu |
| 112 | Šviesoforas |  |
Sankryža, pėsčiųjų perėja arba kelio ruožas, kuriame eismas reguliuojamas šviesoforais |
| 113 | Vingis į dešinę |  |
Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į dešinę pusę |
| 114 | Vingis į kairę |  |
Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į kairę pusę |
| 115 | Vingiai |  |
Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į dešinę |
| 116 | Vingiai |  |
Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į kairę |
| 117 | Stati nuokalnė |  |
|
| 118 | Stati įkalnė |  |
|
| 119 | Slidus kelias |  |
Kelio ruožas su slidesne negu prieš tai buvusiame ruože važiuojamąja dalimi |
| 120 | Nelygus kelias |  |
Kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (bangos, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita) |
| 121 | Žvyras |  |
Patobulintos dangos kelio ruožas, kuriame iš po ratų gali būti išsviesta žvyro, skaldos ir panašiai |
| 122 | Pavojingas kelkraštis |  |
Kelio ruožas su netvirtu, duobėtu kelkraščiu |
| 123 | Susiaurėjimas |  |
Važiuojamosios dalies susiaurėjimas iš abiejų pusių |
| 124 | Susiaurėjimas iš dešinės |  |
Važiuojamosios dalies susiaurėjimas iš dešinės pusės |
| 125 | Susiaurėjimas iš kairės |  |
Važiuojamosios dalies susiaurėjimas iš kairės pusės |
| 126 | Dvipusis eismas |  |
Važiuojamosios dalies ruožo su priešpriešiniu eismu pradžia |
| 127 | Pėsčiųjų perėja |  |
Nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1–1.13.3 ženklinimo linijomis arba tik nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ pažymėta pėsčiųjų perėja |
| 128 | Pėstieji |  |
Kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji |
| 129 | Dviratininkai |  |
Įspėja apie kelio ruožą, į kurį dažnai įvažiuoja ar jį kerta dviratininkai, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai |
| 130 | Gyvulių pergina |  |
|
| 131 | Laukiniai gyvūnai |  |
Įspėja apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai |
| 132 | Krintantys akmenys |  |
Kelio ruožas, kuriame galimos griūtys, nuošliaužos, krintantys akmenys |
| 133 | Šoninis vėjas |  |
|
| 134 | Lėktuvai |  |
Kelio ruožas, virš kurio kyla arba leidžiasi lėktuvai |
| 135 | Transporto grūstis |  |
Kelio ruožas, kuriuo dėl transporto priemonių susigrūdimo sunku važiuoti |
| 136 | Daug eismo įvykių |  |
Kelio ruožas, kuriame įvyksta daug eismo įvykių |
| 137 | Kiti pavojai |  |
Kelio ruožas, kuriame yra kitais kelio ženklais nenumatytų pavojų |
| 138 | Vienkelis geležinkelis |  |
Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro per vienkelį geležinkelį |
| 139 | Daugiakelis geležinkelis |  |
Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro per dviejų ir daugiau kelių geležinkelį |
| 140 | Artėjama prie pervažos |  |
Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo geležinkelio pervažos, dešinėje kelio pusėje |
| 141 | Artėjama prie pervažos |  |
Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas dešinėje kelio pusėje |
| 142 | Artėjama prie pervažos |  |
Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai geležinkelio pervažos, dešinėje kelio pusėje |
| 143 | Artėjama prie pervažos |  |
Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas toliausiai nuo geležinkelio pervažos, kairėje kelio pusėje |
| 144 | Artėjama prie pervažos |  |
Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas kairėje kelio pusėje |
| 145 | Artėjama prie pervažos |  |
Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklas statomas arčiausiai geležinkelio pervažos, kairėje kelio pusėje |
| 146 | Posūkio kryptis į dešinę |  |
Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio su |
| 147 | Posūkio kryptis į kairę |  |
Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje |
| 148 | Eismo krypčių išsiskyrimas |  |
Važiavimo kryptys T formos sankryžoje, kelių atsišakojime arba kelio remonto, statybos darbų vietoje |
| 149 | Nukreipiamoji gairė |  |
Kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją |
| 150 | Provėžos |  |
Kelio ruožas, kuriame yra išilginių nelygumų |
| 151 | Greičio mažinimo priemonė |  |
Įspėja apie kelyje įrengtą greičio mažinimo priemonę (kalnelį ir kitą) |
2. Įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 101–137, 150, 151 žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50–100 m gyvenvietėje ir 150–300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už atstumo, nurodyto papildomoje lentelėje „Atstumas iki objekto“. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas kelio ruožas, kuris prasideda už 50–100 m gyvenvietėse ir 150–300 m ne gyvenvietėse nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos.
Detaliau
3. Pirmumo kelio ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra šie:
3. Pirmumo kelio ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra šie:
| Numeris | Pavadinimas | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| 201 | Pagrindinis kelias |  |
Kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas |
| 202 | Pagrindinio kelio pabaiga |  |
Kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ pažymėto kelio pabaiga |
| 203 | Duoti kelią |  |
Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu |
| 204 | Stop |  |
Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o jeigu yra papildoma lentelė Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu |
| 205 | Priešpriešinio eismo pirmenybė |  |
Įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms |
| 206 | Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu |  |
Siauras kelio ruožas, kuriuo važiuodamas vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą |
Detaliau
4. Draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina ir yra šie:
4. Draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina ir yra šie:
| Numeris | Pavadinimas | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| 301 | Įvažiuoti draudžiama |  |
Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą |
| 302 | Eismas draudžiamas |  |
Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą, skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones |
| 303 | Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas |  |
Draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą, skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones |
| 304 | Krovininių automobilių eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą |
| 305 | Motociklų eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. Kelio ženklo reikalavimai taikomi triračiams, keturračiams, galingiems keturračiams, sunkiesiems keturračiams ir T3b kategorijos ratiniams traktoriams, kurie pagaminti keturračių konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos) |
| 306 | Traktorių eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą |
| 307 | Važiuoti su priekabomis draudžiama |  |
Draudžiama važiuoti automobiliais, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis su priekabomis |
| 308 | Vežimų eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti vežimais (rogėmis), joti, varyti gyvulius |
| 309 | Dviračių eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti dviračiais |
| 310 | Pėsčiųjų eismas draudžiamas |  |
Draudžiama pėstiesiems judėti ta kelio puse, kurioje pastatytas kelio ženklas |
| 311 | Pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių, kurioms numatytas specialusis ženklinimas, eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti pavojinguosius krovinius vežančiomis transporto priemonėmis, kurioms numatytas specialusis ženklinimas oranžinėmis lentelėmis |
| 312 | Nurodyto transporto eismas draudžiamas |  |
Kelio ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius kelio ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami kelio ženklai |
| 313 | Nurodyto transporto eismas draudžiamas |  |
Kelio ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius kelio ženklus ir draudžia važiuoti tomis transporto priemonėmis, kuriomis važiuoti draudžia atitinkami kelio ženklai |
| 314 | Ribota masė |  |
Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo didesnė už nurodytą kelio ženkle |
| 315 | Ribota ašies apkrova |  |
Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių bent vienos ašies apkrova didesnė už nurodytą kelio ženkle |
| 316 | Ribotas aukštis |  |
Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių aukštis (su kroviniu ar be jo) didesnis už nurodytą kelio ženkle |
| 317 | Ribotas plotis |  |
Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurios (su kroviniu ar be jo) platesnės, negu nurodyta kelio ženkle |
| 318 | Ribotas ilgis |  |
Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurie (su kroviniu ar be jo) ilgesni, negu nurodyta kelio ženkle |
| 319 | Ribotas atstumas |  |
Draudžiama važiuoti paskui kitą transporto priemonę laikantis mažesnio atstumo, negu nurodyta kelio ženkle |
| 320 | Muitinė |  |
Draudžiama važiuoti nesustojus prieš kelio ženklą. Toliau važiuoti galima tik tikrinančiam pareigūnui leidus |
| 321 | Kontrolė |  |
Draudžiama važiuoti nesustojus prieš kelio ženklą. Toliau važiuoti galima tik tikrinančiam pareigūnui leidus |
| 322 | Sukti į dešinę draudžiama |  |
Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui |
| 323 | Sukti į kairę draudžiama |  |
Galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jie pastatyti. Negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia apsisukti |
| 324 | Apsisukti draudžiama |  |
Negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia sukti į kairę |
| 325 | Lenkti draudžiama |  |
Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu |
| 326 | Lenkimo draudimo pabaiga |  |
|
| 327 | Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama |  |
Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Kelio ženklo reikalavimai taikomi traktoriams ir savaeigėms mašinoms |
| 328 | Lenkimo krovininiais automobiliais draudimo pabaiga |  |
|
| 329 | Ribotas greitis |  |
Draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle |
| 330 | Greičio ribojimo pabaiga |  |
|
| 331 | Naudoti garso signalą draudžiama |  |
Draudžiama naudoti garso signalus, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti eismo įvykio |
| 332 | Sustoti draudžiama |  |
Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos |
| 333 | Stovėti draudžiama |  |
Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos |
| 334 | Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis |  |
Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos ir tuo laiku gali stovėti bet kurioje kelio pusėje |
| 335 | Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis |  |
Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos ir tuo laiku gali stovėti bet kurioje kelio pusėje |
| 336 | Apribojimų pabaiga |  |
Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 galiojimo zona |
| 337 | Mopedų eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti mopedais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. Kelio ženklo reikalavimai taikomi lengviesiems keturračiams |
| 338 | Transporto priemonių, vežančių sprogstamųjų ar lengvai užsiliepsnojančių medžiagų daugiau, negu nustatyta, eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti pavojinguosius krovinius vežančiomis transporto priemonėmis, kuriomis vežama sprogstamųjų medžiagų ir gaminių arba liepsniųjų medžiagų daugiau, negu nustatyta, ir kurioms dėl to numatytas specialusis ženklinimas oranžinėmis lentelėmis |
| 339 | Transporto priemonių, vežančių medžiagų, galinčių užteršti vandenį, daugiau, negu nustatyta, eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti pavojinguosius krovinius vežančiomis transporto priemonėmis, kuriomis vežama aplinkai (vandens aplinkai) pavojingų medžiagų daugiau, negu nustatyta, ir kurioms dėl to numatytas specialusis ženklinimas oranžinėmis lentelėmis ir (ar) aplinkai pavojingos medžiagos ženklu |
| 340 | Elektrinių mikrojudumo priemonių eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis |
| 341 | Gyvenamųjų transporto priemonių eismas draudžiamas |  |
Draudžiama važiuoti gyvenamaisiais automobiliais arba gyvenamosiomis priekabomis (toliau – gyvenamosios transporto priemonės) |
5. Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.
5(1). Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335 draudimai taip pat galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki kitų draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335 arba nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532.
6. Pastatytas prieš gyvenvietę, pažymėtą nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, draudžiamasis kelio ženklas „Ribotas greitis“ galioja iki šio nurodomojo kelio ženklo, tačiau draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zona gali būti sumažinta pastačius kitą draudžiamąjį kelio ženklą „Ribotas greitis“ su kitokiu leidžiamu važiavimo greičiu.
Detaliau
7. Nukreipiamieji kelio ženklai yra šie:
| Numeris | Pavadinimas | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| 401 | Važiuoti tiesiai |  |
Leidžiama važiuoti tik tiesiai. Kelio ženklas, pastatytas kelio ruožo pradžioje, galioja iki artimiausios sankryžos, nedraudžia sukti į dešinę, kai norima įvažiuoti į šalia kelio esančias teritorijas. Kelio ženklas, pastatytas prieš sankryžą, galioja tik toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui |
| 402 | Važiuoti į dešinę |  |
Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui |
| 403 | Važiuoti į kairę |  |
Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi ir apsisukti. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui |
| 404 | Važiuoti tiesiai arba į dešinę |  |
Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui |
| 405 | Važiuoti tiesiai arba į kairę |  |
Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui |
| 406 | Važiuoti į dešinę arba į kairę |  |
Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimis ir apsisukti. Kelio ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui |
| 407 | Apvažiuoti iš dešinės |  |
Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės |
| 408 | Apvažiuoti iš kairės |  |
Kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš kairės pusės |
| 409 | Apvažiuoti iš dešinės arba kairės |  |
Kliūtį apvažiuoti leidžiama iš dešinės arba kairės pusės |
| 410 | Eismas ratu |  |
Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimi |
| 411 | Dviračių takas |  |
Leidžiama važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis |
| 412 | Pėsčiųjų takas |  |
Takas skirtas tik pėstiesiems. Kai takas eina išilgai kelio, pėstieji privalo eiti tik juo |
| 413 | Pėsčiųjų ir dviračių takas |  |
Leidžiama eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle) |
| 414 | Ribotas minimalus greitis |  |
Leidžiama važiuoti tik nurodytu arba didesniu greičiu (km/h) |
| 415 | Minimalaus greičio apribojimo pabaiga |  |
|
| 416 | Pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių važiavimo kryptis |  |
Pavojinguosius krovinius vežančioms transporto priemonėms, kurioms numatytas specialusis ženklinimas oranžinėmis lentelėmis, leidžiama važiuoti tik nurodyta kryptimi |
Detaliau
8. Nurodomieji kelio ženklai nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką ir yra šie:
| Numeris | Pavadinimas | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| 501 | Automagistralė |  |
Kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pradžia |
| 502 | Automagistralės pabaiga |  |
Kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pabaiga |
| 503 | Vienpusis eismas |  |
Kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi |
| 504 | Vienpusio eismo pabaiga |  |
|
| 505 | Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią |  |
Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį |
| 506 | Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią |  |
Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį |
| 507 | Eismo kryptys sankryžoje |  |
Nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti |
| 508 | Eismo kryptis sankryžoje tiesiai |  |
Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta |
| 509 | Eismo kryptis sankryžoje į dešinę |  |
Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta |
| 510 | Eismo kryptis sankryžoje į kairę |  |
Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti |
| 511 | Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į dešinę |  |
Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta |
| 512 | Eismo kryptis sankryžoje tiesiai ir į kairę |  |
Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti |
| 513 | Eismo juostos pradžia iš dešinės |  |
Papildoma eismo juosta arba lėtėjimo juostos pradžia. Iš kelio išsukančios transporto priemonės turi persirikiuoti į lėtėjimo juostą, į kalną važiuojančios transporto priemonės, kurios negali važiuoti greičiau už važiuojančias paskui jas, turi persirikiuoti į papildomą eismo juostą |
| 514 | Eismo juostos pradžia iš kairės |  |
Papildomos eismo juostos važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės pradžia ir eismo juostų važiuoti ta kryptimi skaičius |
| 515 | Dešinės eismo juostos pabaiga |  |
Papildomos eismo juostos arba greitėjimo juostos pabaiga |
| 516 | Kairės eismo juostos pabaiga |  |
Eismo juostos, esančios kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga |
| 517 | Eismo kryptys eismo juostose |  |
Nurodo eismo kryptis eismo juostose |
| 518 | Eismo kryptys eismo juostose |  |
Nurodo eismo kryptis eismo juostose |
| 519 | Eismo kryptys eismo juostose |  |
Nurodo eismo kryptis eismo juostose ir važiavimo trajektoriją |
| 520 | Eismo kryptys ir apribojimai |  |
Kelio ženkle pavaizduoto draudžiamojo arba nukreipiamojo kelio ženklo reikalavimai galioja ta eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms ruože iki artimiausios sankryžos |
| 521 | Eismo juostos pradžia ir apribojimai |  |
Transporto priemonės, kurioms galioja kelio ženkle nurodyti apribojimai, turi persirikiuoti į prasidėjusią eismo juostą |
| 522 | Eismas juostose |  |
Nurodo, kad kraštinė eismo juosta sankryžoje skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Kitiems vairuotojams įvažiuoti į ją leidžiama tik už sankryžos. Pirmasis kelio ženklas naudojamas pagrindiniame kelyje, antrasis – prisijungiančiame šalutiniame kelyje |
| 523 | Eismo juosta maršrutiniam transportui |  |
Nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas. Kai kelio ženklas naudojamas su galiojimo laiką nurodančiomis papildomomis lentelėmis, nurodo, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta galioja nurodytu laiku |
| 524 | Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui |  |
Kelias, kuriame maršrutinis transportas važiuoja specialiai skirta eismo juosta prieš transporto priemonių srautą. Kai kelio ženklas naudojamas su galiojimo laiką nurodančiomis papildomomis lentelėmis, nurodo, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta galioja nurodytu laiku |
| 525 | Įvažiavimas į kelią su eismo juosta maršrutiniam transportui |  |
Nurodo, kad įvažiuojama į kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ pažymėtą kelią |
| 526 | Įvažiavimas į kelią su eismo juosta maršrutiniam transportui |  |
Nurodo, kad įvažiuojama į kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ pažymėtą kelią |
| 527 | Apsisukimo vieta |  |
Apsisukimo ne sankryžoje vieta |
| 528 | Stovėjimo vieta |  |
Transporto priemonių stovėjimo vieta |
| 529 | Stovėjimo ribotą laiką vieta |  |
Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta |
| 530 | Stovėjimo nurodytu laiku vieta |  |
Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku, išskyrus skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones |
| 531 | Rezervuota stovėjimo vieta |  |
Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Ne elektroniniai leidimai tvirtinami už priekinio stiklo |
| 532 | Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas |  |
Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti maršrutiniu transportu |
| 533 | Pėsčiųjų perėja |  |
Perėjimo per kelią vieta |
| 534 | Pėsčiųjų perėja |  |
Perėjimo per kelią vieta |
| 535 | Požeminė pėsčiųjų perėja |  |
|
| 536 | Požeminė pėsčiųjų perėja |  |
|
| 537 | Pėsčiųjų perėja virš kelio |  |
|
| 538 | Pėsčiųjų perėja virš kelio |  |
|
| 539 | Rekomenduojamas greitis |  |
Greitis, kuriuo rekomenduojama važiuoti tame kelio ruože iki artimiausios sankryžos. Kai kelio ženklas pastatytas kartu su įspėjamuoju kelio ženklu, rekomendacija galioja pavojingame ruože |
| 540 | Zona, kurioje draudžiama stovėti |  |
Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu |
| 541 | Stovėjimo zona |  |
Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku |
| 542 | Riboto greičio zona |  |
Visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta šiame ženkle. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku |
| 543 | Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga |  |
Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reikalavimai |
| 544 | Stovėjimo zonos pabaiga |  |
Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimai |
| 545 | Riboto greičio zonos pabaiga |  |
Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Riboto greičio zona“ reikalavimai |
| 546 | Tunelis |  |
Tunelyje draudžiama važiuoti atbulam, apsisukti, sustoti arba stovėti. Sustojus eismui, vairuotojas privalo išjungti variklį |
| 547 | Tunelio pabaiga |  |
Vieta, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Tunelis“ reikalavimai |
| 548 | Stotelė |  |
Maršrutinio transporto sustojimo vieta |
| 549 | Taksi stotelė |  |
Lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vieta |
| 550 | Gyvenvietės pradžia |  |
Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimai, pradžia |
| 551 | Gyvenvietės pabaiga |  |
Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Taisyklių reikalavimai |
| 552 | Gyvenamoji zona |  |
Už kelio ženklo esančioje teritorijoje galioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose |
| 553 | Gyvenamosios zonos pabaiga |  |
Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys Taisyklių reikalavimai |
| 554 | „Stop“ linija |  |
Nurodo vietą, kur turi sustoti transporto priemonės esant draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui |
| 555 | Automobilių kelias |  |
Kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pradžia |
| 556 | Automobilių kelio pabaiga |  |
Kelio, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka, pabaiga |
| 557 | Iškili saugumo salelė |  |
Kelyje įrengta iškili saugumo salelė |
| 558 | Priverstinio (avarinio) sustojimo vieta |  |
Transporto priemonės priverstinio (avarinio) sustojimo vieta |
| 559 | Dviračių gatvė |  |
Už kelio ženklo esančiame kelyje galioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką dviračių gatvėje |
| 560 | Dviračių gatvės pabaiga |  |
Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką dviračių gatvėje nustatantys Taisyklių reikalavimai |
8(1). Galiojimo zoną turinčių nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 stovėjimo tvarkos reikalavimai galioja nuo nurodomojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už nurodomojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.
8(2). Galiojimo zoną turinčių nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 stovėjimo tvarkos reikalavimai taip pat galioja nuo nurodomojo kelio ženklo iki kitų nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 arba draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335.
Detaliau
9. Informaciniai kelio ženklai yra šie:
| Numeris | Pavadinimas | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| 601 | Išankstinė krypčių rodyklė |  |
Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes. Atstumas iki sankryžos nurodomas kelio ženklo apačioje |
| 602 | Išankstinė krypčių rodyklė |  |
Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes. Atstumas iki sankryžos nurodomas kelio ženklo apačioje |
| 603 | Išankstinė krypčių rodyklė |  |
Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes ar jų dalis. Atstumas iki sankryžos nurodomas kelio ženklo apačioje |
| 604 | Išankstinė krypčių rodyklė |  |
Nurodo eismo kryptis į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes |
| 605 | Krypties rodyklė |  |
Eismo kryptis į gyvenvietes ir atstumas iki jų |
| 606 | Krypties rodyklė |  |
Eismo kryptis į gyvenvietes ir atstumas iki jų |
| 607 | Krypties rodyklė |  |
Eismo kryptis į gyvenvietes ar jų dalis ir atstumas iki jų |
| 608 | Krypčių rodyklė |  |
Nurodo keletą krypčių ir atstumų |
| 609 | Važiavimo schema |  |
Važiavimo maršrutas, kai sankryžoje uždrausti manevrai, arba važiavimo kryptis – sudėtingoje sankryžoje |
| 610 | Važiavimo kryptis |  |
Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių ir savaeigių mašinų važiavimo kryptis, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama |
| 611 | Aklakelis |  |
Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo |
| 612 | Gyvenvietės pradžia |  |
Gyvenvietės, kurioje negalioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, pradžia ir pavadinimas |
| 613 | Gyvenvietės pabaiga |  |
Gyvenvietės, pažymėtos kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, pabaiga, kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos |
| 614 | Vandens telkinio pavadinimas |  |
Upės, ežero ar kokio nors kito vandens telkinio pavadinimas |
| 615 | Objekto pavadinimas |  |
Apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba |
| 616 | Gatvės pavadinimas |  |
Kelio ženklas, įrengtas prieš sankryžą, nurodo skersai einančios gatvės pavadinimą ir, jei reikia, pastatų numerius |
| 617 | Gatvės pavadinimas |  |
Nurodo gatvės pavadinimą |
| 618 | Atstumų rodyklė |  |
Atstumai (km) iki nurodytų gyvenviečių (miestų) |
| 619 | Greičio ribojimo ir kitos informacijos rodyklė |  |
Informuoja apie greičio apribojimus ir kitus reikalavimus |
| 620 | Kilometrų ženklas |  |
Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos |
| 621 | Kilometrų ženklas |  |
Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos |
| 622 | Kelio arba dviračių trasos numeris |  |
Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris. Žalios spalvos kelio ženklas nurodo tarptautinio, raudonos – magistralinio, geltonos – krašto, o mėlynos – rajoninio kelio numerį. Kelio ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo į tą numerį turintį kelią kryptį. Raudonos spalvos kelio ženklas, kuris naudojamas kartu su dviračių trasą žyminčiu kelio ženklu, nurodo nacionalinės, o kelio ženklas su Europos Sąjungos vėliavos simboliu – tarptautinės dviračių trasos numerį |
| 623 | Kelio arba dviračių trasos numeris ir kryptis |  |
Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris ir kryptis. Kelio ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo į tą numerį turintį kelią kryptį |
| 624 | Apylankos schema |  |
Nurodo laikinai uždarytą kelio ruožą ir apvažiavimo maršrutą |
| 625 | Apylankos kryptis |  |
Nurodo kryptį, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. Kelio ženklo „Aklakelis“ simbolis patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Toliau maršrute galima vadovautis kelio ženklu Nr. 626 |
| 626 | Apylankos kryptis |  |
Nurodo pagal kelio ženklą Nr. 625 uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro kelio ženklą Nr. 625, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą |
| 627 | Persirikiavimo rodyklė |  |
Nurodo važiavimo kryptį keliuose, kur vykdomi kelio darbai |
| 628 | Krypties rodyklė į lankytiną vietą |  |
Nurodo eismo kryptį į lankytiną vietą ir atstumą |
| 629 | Lankytinos vietos pavadinimas |  |
Lankytinos vietos pavadinimas |
| 635 | Lietuvos Respublika |  |
Kelio ženklas žymi valstybės sienos perėjimo punktą |
| 636 | Automatinė eismo kontrolė |  |
Kelio ruožas, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai |
Detaliau
10. Paslaugų kelio ženklai yra šie:
| Numeris | Pavadinimas | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| 701 | Medicinos pagalba |  |
Vieta, kur suteikiama pirmoji medicinos pagalba |
| 702 | Ligoninė |  |
|
| 703 | Degalinė |  |
|
| 704 | Dirbtuvės |  |
Transporto priemonių remonto dirbtuvės |
| 705 | Plovykla |  |
|
| 707 | Valgykla |  |
Valgykla arba restoranas |
| 708 | Kavinė |  |
Kavinė arba bufetas |
| 709 | Viešbutis |  |
|
| 710 | Stovyklavietė |  |
|
| 711 | Gyvenamųjų transporto priemonių stovėjimo vieta |  |
|
| 712 | Stovyklavietė su gyvenamųjų transporto priemonių stovėjimo vieta |  |
|
| 713 | Poilsio vieta |  |
|
| 714 | Policija |  |
|
| 715 | Tualetas |  |
|
| 716 | Maudymosi vieta |  |
|
| 718 | Geriamasis vanduo |  |
|
| 719 | Muitinė |  |
Ne pasienyje esanti muitinės įstaiga |
| 720 | Oro uostas |  |
|
| 722 | Informacijos centras |  |
Turizmo, kelionių ar kitokios informacijos teikimo centras |
| 723 | Nakvynės namai |  |
|
| 724 | Kaimo turizmo sodyba |  |
|
| 726 | Žvejybos vieta |  |
|
| 727 | Golfo aikštelė |  |
|
| 728 | Žirgų sportas |  |
|
| 729 | Slidininkų keltuvas |  |
|
| 730 | Autobusų stotis |  |
Vieta, skirta keleiviams, vykstantiems reguliariais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, aptarnauti |
| 731 | Geležinkelio stotis |  |
Vieta, skirta traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti |
| 732 | Transporto priemonių keltas, uostas arba prieplauka |  |
Plaukiantis tiltas ar laivas, skirtas transporto priemonėms per jūrą, ežerą, upę ar kitą vandens telkinį kelti. Kelio ženklu gali būti pažymėtas uostas, prieplauka arba valčių nuleidimo vieta |
| 733 | Transporto priemonių ir vairuotojų registras |  |
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo, vairuotojų egzaminavimo ar vairuotojo pažymėjimų išdavimo vieta |
| 734 | Privalomosios techninės apžiūros stotis |  |
Vieta, skirta privalomajai techninei apžiūrai atlikti |
| 735 | Elektromobilių įkrovimo vieta |  |
Vieta, skirta elektromobiliams įkrauti |
| 736 | Pramoninė zona |  |
Vieta, kur įsikūrusios gamyklos ar kiti pramoniniai objektai |
Detaliau
12. Lentelė galioja tam kelio ženklui, po kuriuo pritvirtinta.
11. Papildomos lentelės (toliau – lentelės) patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą ir yra šios:
| Numeris | Pavadinimas | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| 801 | Atstumas iki objekto |  |
Nurodo kryptį ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios. Lentelėje nurodyto objekto (ruožo) kryptis yra tiesiai |
| 802 | Atstumas iki objekto |  |
Nurodo kryptį į dešinę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios |
| 803 | Atstumas iki objekto |  |
Nurodo kryptį į kairę ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios |
| 804 | Atstumas iki sankryžos |  |
Nurodo atstumą iki sankryžos, prieš kurią pastatytas kelio ženklas „Stop“ |
| 805 | Galiojimo zona į priekį |  |
Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo |
| 806 | Galiojimo zona į priekį |  |
Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo |
| 807 | Galiojimo zona į priekį ir atgal |  |
Nurodo kelio ženklų galiojimo zoną |
| 808 | Galiojimo zonos pabaiga |  |
Nurodo kelio ženklų galiojimo zonos pabaigą |
| 809 | Galiojimo zona į dešinę |  |
Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532, 549 galiojimo zonos kryptį (į dešinę) ir ilgį |
| 810 | Galiojimo zona į kairę |  |
Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532, 549 galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį |
| 811 | Galiojimo zona į abi puses |  |
Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532, 549 galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir ilgį |
| 812 | Galiojimo kryptis į dešinę |  |
Nurodo kelio ženklų Nr. 135, 302–318, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį |
| 813 | Galiojimo kryptis į kairę |  |
Nurodo kelio ženklų Nr. 135, 302–318, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį |
| 814 | Galiojimo kryptis į abi puses |  |
Nurodo kelio ženklų Nr. 135, 302–318, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį |
| 815 | Krovininiai automobiliai |  |
Kelio ženklas su lentele „Krovininiai automobiliai“ galioja krovininiams automobiliams ir jų junginiams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos |
| 816 | Transporto priemonės su priekaba |  |
Kelio ženklas su lentele „Transporto priemonės su priekaba“ galioja automobiliams, traktoriams ir savaeigėms mašinoms su priekaba |
| 817 | Lengvieji automobiliai |  |
Kelio ženklas su lentele „Lengvieji automobiliai“ galioja lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos |
| 818 | Autobusai |  |
Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas |
| 819 | Traktoriai |  |
Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas. Kelio ženklas su lentele „Traktoriai“ galioja traktoriams ir savaeigėms mašinoms |
| 820 | Motociklai |  |
Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas |
| 821 | Dviračiai |  |
Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas. Kelio ženklas su lentele „Dviračiai“ galioja dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms |
| 822 | Ne darbo dienos |  |
Nurodo, kad kelio ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis |
| 823 | Darbo dienos |  |
Nurodo, kad kelio ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas švenčių dienas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas ne darbo dienas |
| 824 | Savaitės dienos |  |
Nurodo savaitės dienas, kurias galioja kelio ženklas |
| 825 | Savaitės diena |  |
Nurodo savaitės dieną, kurią galioja kelio ženklas |
| 826 | Galiojimo laikas |  |
Nurodo, kad kelio ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis |
| 827 | Galiojimo laikas ne darbo dienomis |  |
Nurodo laiką ne darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas |
| 828 | Galiojimo laikas darbo dienomis |  |
Nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas |
| 829 | Galiojimo laikas savaitės dienomis |  |
Nurodo dienas ir laiką, kada galioja kelio ženklas |
| 830 | Stovėjimo būdas |  |
Visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio |
| 831 | Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas |  |
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, ir jų junginiams su priekabomis. Mopedai ir motociklai statomi palei važiuojamosios dalies kraštą |
| 832 | Stovėjimo būdas |  |
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, ir jų junginiams su priekabomis. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies |
| 833 | Stovėjimo būdas |  |
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos |
| 834 | Stovėjimo būdas |  |
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Mopedai ir motociklai gali būti statomi palei važiuojamosios dalies kraštą |
| 835 | Stovėjimo būdas |  |
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai važiuojamosios dalies |
| 836 | Stovėjimo būdas |  |
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos |
| 837 | Stovėjimo būdas |  |
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Mopedai ir motociklai gali būti statomi palei važiuojamosios dalies kraštą |
| 838 | Stovėjimo būdas |  |
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai važiuojamosios dalies |
| 839 | Stovėti išjungus variklį |  |
Stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį |
| 840 | Mokamos paslaugos |  |
Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, įrengta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas. Jeigu lentelėje nurodytas galiojimo laikas, už paslaugas reikia mokėti nurodytu laiku. Prie lentelės gali būti nurodoma informacija apie rinkliavų zoną |
| 841 | Pavojingas kelkraštis |  |
Įspėja, kad užvažiuoti ant kelkraščio pavojinga |
| 842 | Pagrindinio kelio kryptis |  |
Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su kelio ženklais „Pagrindinis kelias“ |
| 843 | Pagrindinio kelio kryptis |  |
Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su kelio ženklais „Duoti kelią“ arba „Stop“ |
| 844 | Neregiai |  |
Nurodo, kad pėsčiųjų perėja vaikšto neregiai |
| 845 | Drėgna danga |  |
Nurodo, kad kelio ženklas, su kuriuo naudojama lentelė, galioja tada, kai važiuojamosios dalies danga drėgna (šlapia) |
| 846 | Asmenys su negalia |  |
Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms |
| 847 | Išskyrus asmenis su negalia |  |
Nurodo, kad kelio ženklai negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms |
| 848 | Apledėjęs kelias |  |
Taip pažymėtas ruožas dažnai būna slidus dėl ledo arba sniego |
| 849 | Suslėgtosios gamtinės dujos |  |
Naudojama su kelio ženklu „Degalinė“ ir nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis |
| 850 | Suskystintosios naftos dujos |  |
Naudojama su kelio ženklu „Degalinė“ ir nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos suskystintosiomis naftos dujomis |
| 851 | Degalų rūšys |  |
Naudojama su ženklu „Degalinė“ ir nurodo degalinėje esančių degalų rūšis |
| 852 | Mopedai |  |
Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas |
| 853 | Išskyrus dviratininkus |  |
Nurodo, kad kelio ženklai negalioja dviratininkams ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams |
| 854 | Elektromobiliai |  |
Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu |
| 855 | Išskyrus elektromobilius |  |
Nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams |
| 856 | Dviračių eismas |  |
Informuoja, kad nurodytomis kryptimis vyksta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių eismas |
| 857 | Gyvenamosios transporto priemonės |  |
Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas |
12. Lentelė galioja tam kelio ženklui, po kuriuo pritvirtinta.
13. Draudžiama prie kelio ženklo, jo stovo ar kurio nors kito eismo reguliavimo įtaiso tvirtinti ką nors, kas nesusiję su to kelio ženklo ar įtaiso paskirtimi. Kelio ženkle draudžiama nurodyti informaciją, susijusią su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinančia įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis (pavyzdžiui, įmonės pavadinimą, prekės ženklą, teikiamų paslaugų rūšį, adresą, telefono numerį ir kita).
14. Įrengiamo kelio ženklo atvaizdas gali skirtis nuo pavaizduoto šiame priede, tačiau padaryti kelio ženklo atvaizdų pakeitimai turi atitikti Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro įsakymu, nustatytus reikalavimus.
Kintamos informacijos kelio ženklai priskiriami prie kelio ženklų ir atitinka Taisyklių 1 priede pateiktus kelio ženklų paaiškinimus.
Detaliau
1. Horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką:
| Numeris | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| 1.1 |  |
Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. |
| 1.2 |  |
Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja. |
| 1.3 |  |
Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. |
| 1.4 |  |
Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija. |
| 1.5 |  |
Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. |
| 1.6 |  |
Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. |
| 1.7 |  |
Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. |
| 1.8 |  |
Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir kitos eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. |
| 1.9 |  |
Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija. |
| 1.10 |  |
Dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti. |
| 1.11 |  |
Plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama) arba draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui. |
| 1.12 |  |
Iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms. |
| 1.13.1 |  |
„Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja tik horizontaliuoju ženklinimu „zebras“ gali būti pažymėta dviračių take ar stovėjimo aikštelėje. |
| 1.13.2 |  |
„Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o rodyklės – pėsčiųjų ėjimo kryptį. |
| 1.13.3 |  |
Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu. |
| 1.14 |  |
Dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį. |
| 1.15 |  |
Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama. |
| 1.16 |  |
Rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Aklakelio ženklas įspėja, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį. Ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti. |
| 1.17 |  |
Rodyklės su lenktu kotu įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus. |
| 1.18 |  |
Trikampis praneša, kad artėjama prie sankryžos su pagrindiniu keliu. |
| 1.19 |  |
Užrašas „STOP“ praneša, kad artėjama prie 1.11 ženklinimo linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“. |
| 1.20 |  |
Raidės ir skaičiai nurodo kelio numerį (maršrutą). |
| 1.21 |  |
Raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį. |
| 1.21(1) |  |
Simbolis „A+“ žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta Taisyklių 1811 punkte, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį. |
| 1.22 |  |
Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. |
| 1.23 |  |
Dviračio simbolis žymi dviračių juostą, dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtą pėsčiųjų ir dviračių tako ar šaligatvio dalį arba dviračių taką. |
| 1.24 |  |
Asmens, sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje, simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali sustoti arba stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele. |
| 1.25 |  |
Šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi greičio mažinimo priemones, įrengtas važiuojamojoje dalyje. |
| 1.26 |  |
Dviguba brūkšninė linija žymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keičiasi į priešingą, skiria priešingų krypčių transporto srautus. Šią liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, draudžiama kirsti. Jeigu ši linija skiria tos pačios važiavimo krypties srautus, kai įjungtas žalias reversinio šviesoforo signalas, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų jos pusių, o kai įjungtas geltonas reversinio šviesoforo signalas, – tik tada, kai ši linija yra vairuotojui iš dešinės. |
| 1.27 |  |
Geltonos spalvos zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti. |
| 1.28 |  |
Užrašu „TAKSI“ ir simboliu A+ pažymėta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms skirta eismo juosta leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi. Užrašu „TAKSI“ gali būti žymimos lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietos. |
| 1.29 |  |
Simboliais 4+ ir A+ pažymėta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms skirta eismo juosta leidžiama važiuoti automobiliais, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių. |
| 1.30 |  |
Elektromobilio ir A+ simboliais pažymėta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms skirta eismo juosta leidžiama važiuoti elektromobiliams. Elektromobilio simboliu gali būti žymimos stovėjimo vietos, skirtos elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu. |
| 1.30(1) |  |
Motociklo ir A+ simboliais pažymėta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms skirta eismo juosta leidžiama važiuoti motociklams. |
| 1.31 |  |
Pėsčiųjų simbolis žymi pėsčiųjų taką ar pėsčiųjų eismui skirtą tako dalį. |
| 1.32 |  |
Geltonomis linijomis pažymėtas plotas važiuojamųjų dalių sankirtoje žymi vietą, į kurią įvažiuoti draudžiama, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti važiuojamųjų dalių sankirtoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. |
| 1.33 |  |
Pėsčiųjų ir dviračio simboliai vienas po kitu žymi pėsčiųjų ir dviračių taką. |
| 1.34 |  |
Įspėjamojo kelio ženklo Nr. 105 „Vaikai“ atvaizdas įspėja apie kelio ruožą, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų (prie darželių, mokyklų, žaidimų aikštelių ir panašiai). |
| 1.35 |  |
Įspėjamojo kelio ženklo Nr. 127 „Pėsčiųjų perėja“ atvaizdas įspėja, kad artėjama prie pėsčiųjų perėjos. |
Detaliau
2. Vertikalusis ženklinimas, susidedantis iš pakaitomis einančių baltų ir juodų juostų ant kelio statinių ir kelio įrangos elementų, nurodo jų gabaritus, padeda orientuotis ir žymimas taip:
| Numeris | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| 2.1 |  |
Įstrižos juodos ir baltos juostos žymi kelio statinių (tiltų, viadukų atramų, aptvėrimų (atitvarų) galinių dalių ir taip toliau) vertikaliuosius elementus, kai šie elementai kelia pavojų važiuojančioms transporto priemonėms, taip pat žymi nukreipiamųjų kelio ženklų Nr. 407–409 atramas skiriamosiose juostose, kelių atsišakojimo vietose. |
| 2.2 |  |
Vertikalios juodos ir baltos juostos žymi tiltų, viadukų, tunelių konstrukcijų apatinį kraštą. |
| 2.3 |  |
Horizontalios juodos ir baltos juostos žymi šviesoforų, kelio ženklų atramas, įrengtas skiriamosiose juostose arba saugumo salelėse. |
| 2.4 |  |
Įstriža plati juoda juosta žymi signalinius stulpelius, užtvarus, aptvėrimų (atitvarų) atramas ir panašiai. |
| 2.5 |  |
Horizontalios plačios brūkšninės linijos žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius staigiuose posūkiuose, stačiose nuokalnėse ir kituose pavojinguose ruožuose. |
| 2.6 |  |
Horizontali ištisinė juoda linija žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius kituose kelių ruožuose. |
| 2.7 |  |
Horizontalios brūkšninės baltos ir juodos linijos žymi gatvės bortelius pavojinguose ruožuose ir iškilias saugumo saleles. |
Detaliau
| Numeris | Pavyzdys | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| 1 | - | Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Valstybės įmonės „Regitra“ išduodama lentelė su valstybiniu numeriu turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale, vežant prie motorinės transporto priemonės, priekabos galinės dalies pritvirtintą dviratį (dviračius), kuris (kurie) uždengia valstybinio numerio ženklą. |
| 2 |  |
Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu, jeigu trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Ženklo horizontalioji ašis turi būti ne trumpesnė kaip 175 mm, vertikalioji – ne trumpesnė kaip 115 mm, raidės – ne mažiau kaip 80 mm aukščio ir ne mažiau kaip 10 mm storio. |
| 3 | - | Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis. |
| 4 | - | Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu. |
| 5 |  |
Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio. |
| 6 |  |
Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 400 mm, apvado plotis – 40 mm. Autobuso priekyje gali būti naudojamas mažesnis skiriamasis ženklas, kurio kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm. |
| 7 | - | Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis – ne mažesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje – balta, ant abiejų šonų – geltona, gale – raudona juosta. Ant transporto priemonės stogo keturiuose kampuose turi būti įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios įjungiamos tik mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) metu ir mirkčioja paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose. |
| 8 |  |
Kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas gali būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose. |
| 9 |  |
Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys su negalia arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmenys su negalia“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį (-ius) dokumentą (-us). |
| 10 |  |
Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio. |
| 11 |  |
Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą Taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, gali būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas – spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas greitis, kuriuo gali važiuoti transporto priemonė. Ženklo skersmuo – 160–250 mm, apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens. |
| 12 |  |
Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo. |
| 13 | - | Pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės turi būti paženklintos ir pažymėtos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniuose prieduose nustatyta tvarka. |
| 14 |  |
Ilgi ir sunkūs kroviniai automobiliai, autobusai ir priekabos, nurodyti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklėje Nr. 70, turi būti paženklinti sertifikuotais ilgų ir sunkių transporto priemonių skiriamaisiais ženklais pagal šioje taisyklėje nustatytus reikalavimus (skiriamųjų ženklų matmenis, skaičių, išsidėstymą ir kt.). |
| 16 |  |
Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos, turi būti avarinio sustojimo ženklas – lygiakraštis trikampis, kurio 450–500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos. |
| 17 |  |
Autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę arba ant autobuso sėdynės ar šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Ženklas yra mėlynos ir baltos spalvos, jo apskritimo skersmuo – 60 mm, o balto apvado plotis – 3 mm. |
| 18 |  |
Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Kvadrato kraštinės ilgis – nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio. |