Mokomoji teorija C kategorijai (krovininiai automobiliai)

C1 kategorija. Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.

C1 kategorija. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 18 metų.

C1E kategorija. C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai, taip pat junginiai, sudaryti iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg.

C1E kategorija. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 18 metų.

C kategorija. Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.

C kategorija. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius.

CE kategorija. C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai.

CE kategorija. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius.

Papildomi klausimai. Parodykite, kaip tikrinsite, ar visos durys, įskaitant krovinių skyriaus, yra patikimai ir saugiai uždarytos.

Apeidami automobilį patikrinkite duris, ar jos gerai uždarytos, nepersikreipusios, ar vyriai, rankenos ir rankenų fiksatoriai yra tvarkingi.

Papildomi klausimai. Parodykite, kaip tikrinsite, ar oro sistemoje nėra nuotėkio.

Išjungę variklį stebėkite, ar nemažėja slėgis sistemoje.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, į ką būtina atsižvelgti, pakraunant transporto priemonę.

Krovinio svoris ir gabaritai turi neviršyti leistinų dydžių. Krovinį paskirstykite pagal leistinas apkrovas ašims. Patikrinkite ar padėklai patikimai apvynioti plėvele. Krovinį išdėstykite simetriškai, sunkesnius krovinius kraukite apačioje, patikimai pritvirtinkite. Krovinys turi netrukdyti matomumui, nebyrėti, neteršti aplinkos.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite atšvaitų būklę.

Apeidami automobilį apžiūrėkite, ar atšvaitai švarūs, nesuskilę, tinkamai atspindi šviesą.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite stiklų būklę.

Apeidami automobilį apžiūrėkite, ar stiklai švarūs, nesuskilę, nesubraižyti, stiklo paketai neprirasoję.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite purvasaugių būklę.

Apeidami automobilį apžiūrėskite, ar purvasaugiai nenutrūkę, neįplyšę.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar oro slėgio padangose pakanka, kad saugiai važiuotumėte.

Oro slėgį tikrinkite manometru. Rodmenis palyginę su gamintojo rekomenduota reikšme, sužinosite, ar oro slėgio padangose pakanka, kad važiuotumėte saugiai.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar padangų protektoriaus rašto gylio pakanka, kad saugiai važiuotumėte.

Padangų protektoriaus rašto gylį galite pamatuoti slankmačiu arba specialiu įrankiu.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar bendra padangų būklė yra tinkama saugiai važiuoti.

Reikia apžiūrėti padangas, jos neturi būti įtrūkusios, gumbuotos, supjaustytos ar kitaip pažeistos. Protektoriaus rašto gylis turi atitikti leistiną, padangos nusidėvėjimas turi būti tolygus.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite stiklo valytuvų būklę.

Papurškus skysčio, valytuvas turi tolygiai ir švariai nuvalyti stiklą. Valytuvas neturi klibėti ant ašelės, tai reikštų nusidėvėjusią tvirtinimo vietą.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar kėbulo būklė yra tinkama saugiai važiuoti.

Apeidami automobilį apžiūrėkite, ar kėbulas nesurūdijęs, neišpuvęs, nesulūžęs, varžtai neatsisukę.

Papildomi klausimai. Parodykite, kaip tikrinsite, ar oro slėgis stabdžių sistemoje yra tinkamas saugiai važiuoti.

Patikrinkite užvesto automobilio manometro parodymus. Įprastai slėgis sistemoje turi būti apie 125 psi (8,5 atmosferos). Išjungę variklį paremsite ratus, atleisite stovėjimo stabdį ir nuspaudę darbinį stabdį stebėsite, ar slėgis nenukrenta greičiau kaip 3 psi (0,2 atm) per minutę automobilyje arba 4 psi (0,3 atm) per minutę transporto priemonių junginyje.

Įjungę degimą ir spaudydami stabdžių pedalą išleidinėkite orą iš sistemos ir stebėsite, ar suveikia kontrolinis signalas (lemputė) nukritus slėgiui iki 60 psi (4 atm).

Toliau išleidinėdami orą stebėkite, ar užsidaro stovėjimo stabdžio vožtuvas nukritus slėgiui iki 40 psi (2,7 atm).

Papildomi klausimai. Parodykite, kur tikrinsite tepalo lygį variklyje.

Variklio alyvos lygis tikrinamas šalia variklio bloko esančiu ryškiaspalviu alyvos matuokliu.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip nustatysite, ar tepalo lygis variklyje yra pakankamas.

Automobilis pastatomas lygioje vietoje, tepalas tikrinamas, kai variklis šaltas. Ištraukite alyvos lygio matuoklį ir nuvalę skudurėliu įkiškite jį atgal į jo vamzdelį iki galo ir vėl ištraukite. Alyvos lygis turėtų būti tarp MIN ir MAX žymų.

Papildomi klausimai. Parodykite, kaip tikrinsite, ar ratų tvirtinimo veržlės yra patikimai užsuktos.

Apeidami automobilį, raktu patikrinkite ratų veržles.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite pakabos būklę.

Pakabos būklė periodiškai tikrinama servise. Vizualiai patikrinama, ar nelūžusios spyruoklės arba lingės, nepažeistos oro pagalvės. Važiuojant reikia atkreipti dėmesį, ar nėra pašalinių garsų.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar veikia stabdžių šviesos signalai.

Pasitelkite pagalbininką, kuris apžiūrės, ar veikia stabdžių šviesos signalai, kai nuspausite stabdžių pedalą.

Papildomi klausimai. Parodykite, kur tikrinsite skysčio lygį variklio aušinimo sistemoje.

Suraskite ir parodykite aušinimo skysčio išsiplėtimo talpą.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip nustatysite, kad aušinimo skysčio lygis yra pakankamas.

Ant aušinimo skysčio bakelio yra žymos MIN ir MAX. Aušinimo skysčio neturėtų būti daugiau nei MAX, ar mažiau nei MIN.

Papildomi klausimai. Parodykite, kaip tikrinsite, ar veikia visi žibintai.

Perdegus vienam iš žibintų gali užsidegti kontrolinė lemputė. Paeiliui junkite žibintus ir apeidami automobilį ir juos patikrinkite.

Papildomi klausimai. Parodykite, kaip pakeičiamas diskas arba kortelė.

Parodykite, kaip pakeisite mechaninio tachografo diską.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip valdysite pakėlimo aikštelę (tik transporto priemonėms su pakėlimo aikštele).

Kabinoje įjunkite valdymo pultą, tuomet svirtelėmis arba mygtukais valdysite aikštelę.

Papildomi klausimai. Parodykite arba paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar veikia vairo stiprintuvas.

Užvedus automobilio variklį, vairą galima pasukti lengviau, nei prieš užvedant automobilį. Tai reiškia, kad vairo stiprintuvas veikia.

Papildomi klausimai. Parodykite, kaip patikrinsite, ar veikia posūkių signalai.

Kad veiktų posūkių signalai, degimas turi būti įjungtas. Įjungę posūkių signalus, apeikite automobilį ir apžiūrėkite, ar abiejų pusių posūkių signalai veikia.

Papildomi klausimai. Parodykite, kur yra langų plovimo skysčio rezervuaras (talpa).

Suraskite ir parodykite langų plovimo skysčio bakelį.

Papildomi klausimai. Paaiškinkite, kaip tikrinsite langų plovimo skysčio lygį.

Langų plovimo skysčio rezervuaras (talpa) yra permatomas, patikrinsite vizualiai. Ant langų plovimo skysčio rezervuaro yra žymos MIN ir MAX, langų plovimo skysčio neturėtų būti daugiau nei MAX, ar mažiau nei MIN. Apie pasibaigusį skystį gali signalizuoti ir lemputė, esanti prietaisų skydelyje.

Papildomi klausimai. Parodykite, kokių prietaisų rodmenis turite tikrinti prieš užvesdami variklį.

Skydelyje stebėkite pakaitinimo žvakių indikatorių - turi užgesti, manometrą, tepalo lygio indikatorių, kuro daviklį.

Papildomi klausimai. Parodykite, kokių prietaisų rodmenis turite tikrinti užvedę variklį.

Skydelyje stebėkite oro slėgio, tepalo slėgio, temperatūros indikatorius, voltmetrą. Atkreipkite dėmesį, ar nedega gedimą indikuojančios lemputės.

B, C arba D kategorijų vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir B1, C1 arba D1 kategorijų transporto priemones;

C1E, CE, D1E arba DE kategorijų vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti ir BE kategorijos transporto priemones;

CE, DE kategorijų vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir C1E, D1E kategorijų transporto priemones;

CE kategorijos vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti ir DE kategorijos transporto priemones vairuotojams, kurie turi teisę vairuoti D kategorijų transporto priemones.

Šis reglamentas taikomas vežant keliais:

a) krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, arba
b) keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.

Nuoroda: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32006R0561

„Vežimas keliais“ – bet koks pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės reisas, kai keleiviai ar kroviniai per visą kelionę ar jos dalį vežami visuomeniniam naudojimui skirtais keliais;

„Transporto priemonė“ – tai motorinė transporto priemonė, vilkikas, priekaba ar puspriekabė arba šių transporto priemonių junginys, kuris toliau apibrėžiamas taip:
„motorinė transporto priemonė“ – tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, įprastai naudojama keleiviams ir kroviniams vežti,
„vilkikas“ – tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, specialiai sukurta vilkti, stumti ar vežti priekabas, puspriekabes, įrenginius ar mašinas,
„priekaba“ – tai transporto priemonė, suprojektuota taip, kad ją būtų galima sujungti su motorine transporto priemone ar vilkiku,
„puspriekabė“ – tai priekaba, neturinti priekinės ašies ir sujungiama taip, kad didžioji jos pačios ir krovinio masės dalis tenka vilkikui ar motorinei transporto priemonei;

„Vairuotojas“ – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę net ir trumpą laiko tarpą arba vežamas transporto priemonėje, kai jo pareiga – prireikus ją vairuoti;

„Pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti;

"Kiti darbai“ – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų;

"Poilsis“ – tai nepertraukiamas laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku;

"Kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“:
„normalus kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Kaip alternatyva, šis normalus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis,
„sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis“ – mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų, poilsiui skirtas laiko tarpas;

"Kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“:
„normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas,
„sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – trumpesnis nei 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris, laikantis 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių valandų;

„Savaitė“ – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos;

"Vairavimo trukmė“ – tai trukmė vairavimo veiksmų, kurie įrašyti tokiais būdais:
automatiškai arba pusiau automatiškai įrašymo įranga, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I priede ir IB priede, arba
rankiniu būdu, kaip to reikalaujama Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 16 straipsnio 2 dalyje;

"Kasdienio vairavimo trukmė“ – tai visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio;

"Kassavaitinio vairavimo trukmė“ – tai visa sudėta vairavimo trukmė per savaitę;

"Leidžiama maksimali masė“ – tai transporto priemonės su kroviniu didžiausia leidžiama darbinė masė;

„Darbas su porininkais“ – tai padėtis, kai kiekvieno vairavimo laikotarpio tarp dviejų paeiliui einančių kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio metu transporto priemonėje yra bent jau du vairuoti turintys vairuotojai. Pirmą darbo su porininkais valandą kitam vairuotojui ar vairuotojams dalyvauti nebūtina, tačiau likusį laikotarpį jų dalyvavimas privalomas;

„Transporto ūkio subjektas“ – tai bet koks fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno ar ne pelno bendrija ar asmenų grupė, arba oficiali įstaiga, turinti savarankišką juridinio asmens statusą arba priklausanti nuo šį statusą turinčios institucijos, kurie užsiima vežimu keliais samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita;

„Vairavimo laikotarpis“ – tai sudėta vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar pertraukos. Vairavimo laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas.

Minimalus konduktoriaus amžius turi būti 18 metų.

Minimalus antrojo vairuotojo amžius turi būti 18 metų. Tačiau valstybės narės minimalų antrojo vairuotojo amžių gali sumažinti iki 16 metų, jeigu:

a) vežimas keliais vykdomas vienoje valstybėje narėje 50 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos, įskaitant ir vietines administracines teritorijas, kurių centrai yra tame spindulyje;
b) mažinama dėl profesinio mokymo ir
c) laikomasi valstybės narės nacionalinėse taisyklėse nustatytų priėmimo į darbą amžiaus ribų.

Kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų. Tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 valandų.

Kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų ir maksimalios savaitės darbo laiko trukmės, nustatytos Direktyvoje 2002/15/EB.

Bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų.

Kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė apima visą vairavimo trukmę Bendrijos ar trečiosios šalies teritorijoje.

Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Ši pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi 1 pastraipos reikalavimų.

Vairuotojas privalo pasinaudoti kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais.

Per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu.

Kasdienio poilsio laikotarpis gali būti pratęsiamas, kad sudarytų normalų arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį.

Tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais.

Per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojas, dirbantis su porininkais, turi būti pasinaudojęs kitu mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu.

Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai:
dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba
vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės.
Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.

Poilsis, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio.

Jei vairuotojas taip nusprendžia, kasdienio poilsio ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje galima pasinaudoti transporto priemonėje, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje.

Kassavaitinio poilsio laikotarpis, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių, bet ne abiem.

Nukrypstant nuo 8 straipsnio nuostatų, kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę, ir naudojasi kasdieniu poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis negali būti pertraukiamas kita veikla, bendrai neviršijančia vienos valandos, daugiau kaip du kartus. Per tą normalų poilsio laikotarpį vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis gulte ar miegamojoje vietoje.

Bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas šis reglamentas, ar grįžtant iš tokios vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova.

Bet koks laikas, vairuotojo praleistas vairuojant transporto priemonę, kuriai netaikomas šis reglamentas, vykstant iki ir nuo transporto priemonės, kuriai taikomas šis reglamentas, jei ji nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, laikomas „kitais darbais“.

Toliau kortelėse nustatomos prievolės ir reikalavimai, susiję su tachografų, naudojamų kelių transporto priemonėse siekiant patikrinti, kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. 561/2006, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB (14) ir Tarybos direktyvos 92/6/EEB (15), konstrukcija, montavimu, naudojimu, bandymu ir kontrole.

Tachografų konstrukcijos, montavimo, naudojimo ir bandymo aspektai turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

Nuoroda: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32014R0165

Tachografas– įranga, skirta įrengti kelių transporto priemonėse automatiškai arba pusiau automatiškai rodyti, registruoti, spausdinti, laikyti ir pateikti duomenis apie tokių transporto priemonių judėjimą, įskaitant jų greitį, pagal 4 straipsnio 3 dalį, ir išsamią informaciją apie tam tikrus jų vairuotojų darbo laikotarpius;

Transporto priemonės blokas– tachografas be judesio jutiklio ir judesio jutiklio prijungimo laidų. Transporto priemonės blokas gali būti vienas arba jų transporto priemonėje gali būti keli, su sąlyga, kad jis atitinka šiame reglamente nustatytus apsaugos reikalavimus; transporto priemonės bloką, be kita ko, sudaro procesorius, duomenų atmintis, laiko matavimo funkcija, vairuotojui ir vairuotojo porininkui skirti du lustinės kortelės sąsajos įtaisai, spausdintuvas, ekranas, jungtys ir įtaisai naudotojo informacijai įvesti;

Judesio jutiklis– tachografo dalis, generuojanti signalą, atitinkantį transporto priemonės važiavimo greitį ir (arba) nuvažiuotą atstumą;

Tachografo kortelė– su tachografu naudotina lustinė kortelė, pagal kurią tachografu nustatoma kortelės turėtojo tapatybė ir leidžiamas duomenų perdavimas ir laikymas;

Registracijos lapas– duomenims įregistruoti ir užregistruotiems duomenims laikyti skirtas lapas, įdedamas į analoginį tachografą, kuriame analoginiame tachografe sumontuotais ženklinimo prietaisais nepertraukiamai registruojama įrašytina informacija;

Vairuotojo kortelė– tachografo kortelė, kurią valstybės narės valdžios institucijos išduoda konkrečiam vairuotojui, pagal kurią nustatoma vairuotojo tapatybė ir kuri yra skirta duomenims apie vairuotojo veiklą laikyti;

Analoginis tachografas– tachografas, duomenis registruojantis registracijos lape pagal šį reglamentą;

Skaitmeninis tachografas– tachografas, duomenis registruojantis tachografo kortelėje pagal šį reglamentą;

Kontrolės kortelė– tachografo kortelė, kurią valstybės narės institucijos išduoda kompetentingai nacionalinei kontrolės institucijai, pagal kurią nustatoma kontrolės įstaiga (pasirinktinai – ir kontroliuojančio pareigūno tapatybė) ir kuri suteikia prieigą prie duomenų, saugomų atmintyje arba vairuotojo kortelėse ir, pasirinktinai, dirbtuvių kortelėse laikomų duomenų, siekiant juos nuskaityti, spausdinti ir (arba) perkelti į kitas skaitmenines rinkmenas;

Bendrovės kortelė– transporto įmonei, kuri turi eksploatuoti transporto priemones su įmontuotu tachografu, valstybės narės institucijų išduota tachografo kortelė, pagal kurią identifikuojama transporto įmonė ir kuri sudaro galimybę rodyti, perkelti į kitas skaitmenines rinkmenas ir spausdinti tachografe laikomus duomenis, kuriuos užblokavo ta transporto įmonė;

Dirbtuvių kortelė– tachografo kortelė, kurią valstybės narės valdžios institucijos išduoda paskirtam tachografo gamintojo, montuotojo, transporto priemonės gamintojo ar tos valstybės narės patvirtintų dirbtuvių personalui, pagal kurią nustatoma kortelės turėtojo tapatybė ir kuri sudaro galimybę tachografus bandyti, kalibruoti ir aktyvuoti ir (arba) perkelti duomenis iš jų;

Aktyvavimas– etapas, kuriuo, panaudojus dirbtuvių kortelę, tachografas pradeda visiškai veikti ir atlieka visas, įskaitant apsaugos, funkcijas;

Skaitmeninio tachografo kalibravimas– transporto priemonės parametrų, įskaitant transporto priemonės identifikaciją ir transporto priemonės charakteristikas, kurie turi būti laikomi duomenų atmintyje, atnaujinimas arba patvirtinimas, vykdomas naudojant dirbtuvių kortelę;

Perkėlimas iš skaitmeninio tachografo– transporto priemonės bloko arba tachografo kortelės atmintyje užregistruotų visų duomenų rinkinių arba jų dalies kopijavimas kartu su skaitmeniniu parašu su sąlyga, kad šio proceso metu saugomi duomenys nėra pakeičiami ar ištrinami;

Įvykis– skaitmeniniu tachografu nustatytas neįprastas veikimas, kuris gali pasireikšti mėginant sukčiauti;

Triktis– skaitmeniniu tachografu nustatytas neįprastas veikimas, kuris gali pasireikšti įrangai sutrikus ar sulūžus;

Instaliavimas– tachografo sumontavimas transporto priemonėje;

Negaliojanti kortelė– sugedusi, po pirminio autentiškumo tikrinimo neleistina naudoti kortelė arba kortelė, kurios galiojimo laikas dar neprasidėjo arba jau baigėsi;

Periodinė patikra– operacijos, kurios atliekamos siekiant patikrinti, ar tachografas veikia tinkamai, ar jo nustatymai atitinka transporto priemonės parametrus ir ar prie tachografo nėra pritvirtinta manipuliavimo prietaisų;

Remontas– judesio jutiklio arba transporto priemonės bloko remontas, dėl kurio reikia išjungti jo maitinimą arba jį atjungti nuo kitų tachografo komponentų, arba atidaryti judesio jutiklį ar transporto priemonės bloką;

Tipo patvirtinimas– valstybės narės atliekamas procesas, siekiant pagal 13 straipsnį patvirtinti, kad tachografas, jo atitinkami komponentai ar į rinką teiktina tachografo kortelė atitinka šio reglamento reikalavimus;

Sąveika– sistemų ir susijusių verslo procesų pajėgumai keistis duomenimis ir dalytis informacija;

Sąsaja– infrastruktūra tarp atskirų sistemų, užtikrinanti sistemų sujungimo ir sąveikos priemones;

Laiko matavimas– koordinuoto pasaulinio laiko ir datos (toliau – UTC) nuolatinis registravimas skaitmeninėmis priemonėmis;

Laiko koregavimas– reguliarus automatinis esamo laiko koregavimas su ne didesne nei vienos minutės paklaida arba kalibravimo metu atliktas koregavimas;

Atvirasis standartas– standartas, nustatytas standartų specifikacijos dokumente, kuris yra nemokamas arba parduodamas už minimalią kainą ir kurį galima kopijuoti, platinti ar naudoti nemokamai arba už minimalią kainą.

Tachografai sumontuojami ir naudojami valstybėse narėse registruotose keleivinėse ar krovininėse kelių eismo transporto priemonėse, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006.

Tachografai ir tachografo kortelės turi atitikti toliau išvardytus reikalavimus.

Jie turi:
registruoti su vairuotoju, vairuotojo veikla ir transporto priemone susijusius duomenis, kurie turi būti tikslūs ir patikimi,
būti apsaugoti, visų pirma siekiant užtikrinti transporto priemonės blokuose ir judesio jutikliuose įrašytų ir iš jų nuskaitytų duomenų patikimumą ir šaltinio kilmę,
užtikrinti įvairių kartų transporto priemonės blokų ir tachografų kortelių sąveiką,
sudaryti galimybę veiksmingai patikrinti atitiktį šiam reglamentui ir kitiems taikytiniems teisės aktams,
būti patogūs naudoti.

Skaitmeniniais tachografais registruojami šie duomenys:
a) nuvažiuotas atstumas ir transporto priemonės važiavimo greitis;
b) laiko matavimas;
c) pozicijos taškai, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje;
d) vairuotojo tapatybė;
e) vairuotojo veikla;
f) kontrolės, kalibravimo ir tachografo remonto duomenys, įskaitant dirbtuves identifikuojančius duomenis;
g) įvykiai ir triktys.

Analoginiais tachografais registruojami bent 3 dalies a, b ir e punktuose nurodyti duomenys:
a) nuvažiuotas atstumas ir transporto priemonės važiavimo greitis;
b) laiko matavimas;
e) vairuotojo veikla.

Su tachografe ir tachografo kortelėje saugomais duomenimis bet kuriuo metu gali būti leidžiama susipažinti:
a) kompetentingoms kontrolės institucijoms;
b) atitinkamai transporto įmonei, kad ji galėtų įvykdyti teisines prievoles, visų pirma, kaip nustatyta 32 ir 33 straipsniuose.

Tachografu užregistruoti duomenys, kurie belaidžiu arba elektroniniu ryšiu gali būti perduodami į tachografą ar iš jo, yra pateikiami viešai skelbiamų protokolų forma, kaip apibrėžta atviruose standartuose.

Vairuotojo kortelės galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.

Vairuotojo kortelė yra asmeninė.

Vairuotojui neleidžiama turėti daugiau kaip vienos galiojančios vairuotojo kortelės; jam suteikti įgaliojimai naudoti tik savo vairuotojo kortelę su asmens duomenimis. Vairuotojui neleidžiama naudoti sugadintos kortelės ar kortelės, kurios galiojimo laikotarpis yra pasibaigęs.

Jei vairuotojas pageidauja pratęsti savo kortelės galiojimo laikotarpį, paraišką savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms jis pateikia ne vėliau kaip 15 dienų iki kortelės galiojimo pabaigos.

Jei, galiojimo pratęsimo atveju, vairuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė nėra dabartinę jo kortelę išdavusi valstybė narė ir jei pirmosios valstybės narės valdžios institucijų prašoma pratęsti vairuotojo kortelės galiojimą, jos ankstesnę kortelę išdavusioms valdžios institucijoms praneša apie kortelės galiojimo laikotarpio pratęsimo priežastis.

Gavusi prašymą pratęsti kortelės, kurios galiojimo laikas tuoj baigsis, galiojimo laikotarpį, kompetentinga valdžios institucija naują kortelę išduoda dar nesibaigus galiojimo laikui, jei prašymas pateiktas laikantis 1 dalyje nustatyto galutinio termino.

Vairuotojai registracijos lapus arba vairuotojo korteles naudoja kiekvieną dieną, kurią jie važiuoja transporto priemone, pradedant nuo tos akimirkos, kai jie perima transporto priemonės valdymą. Registracijos lapo ir vairuotojo kortelės neleidžiama ištraukti iki kasdienio darbo laiko pabaigos, nebent jas leidžiama ištraukti dėl kitų priežasčių. Registracijos lapo ar vairuotojo kortelės neleidžiama naudoti ilgiau nei numatyta.

Vairuotojai tinkamai apsaugo registracijos lapus ar vairuotojo korteles ir nenaudoja nešvarių ar pažeistų registracijos lapų arba vairuotojo kortelių.

Sunkiems automobiliams stabdyti nebeužtenka vien tik vairuotojo kojos išvystomos jėgos, todėl mechaninės arba hidraulinės perdavimo sistemos turi ją padidinti. Todėl papildomai naudojama energija, skirta valdyti ratų cilindrus.
Vairuotojas tiktai valdo stabdymo procesą. Reikalinga stabdymo jėga gaunama išsilaikant oro slėgį, kuris tiekiamas iš kompresoriaus, sukamo vidaus degimo variklio.
Dviejų kontūrų pneumatinių stabdžių struktūrą sudaro:

energijos tiekimo įrenginys,
stabdžių eksploatacijos įrenginys ir
pagalbinis stabdžių įrenginys.

Energijos tiekimo įrenginį sudaro šios sudėtinės dalys:

kompresorius,
slėgio reguliatorius,
drėgmės šalinimo vožtuvas,
apsauginis vožtuvas,
optiniai ir akustiniai slėgio kontrolės prietaisai,
resiveris ir
oro džiovintuvas.

Kompresorius aprūpina pneumatinius stabdžius reikalingu suspausto oro kiekiu. Kompresorius yra dviejų cilindrų stūmoklinis siurblys. Jį variklis suka trapeciniu diržu. Naudojami plokšteliniai vožtuvai, kurie atsidaro ir užsidaro savaime. Stūmokliui slenkant žemyn, virš jo susidaro išretėjimas. Aplinkos oras pro įleidimo vožtuvą patenka į cilindrą. Oras suslegiamas stūmokliui judant į viršų ir išstumiamas į slėgio liniją. Jis filtruojamas prieš įsiurbimo vožtuvą, naudojant variklio oro filtrą arba papildomą oro filtrą (drėgno ar sauso oro filtras su popieriniu dėklu).

Judančios kompresoriaus dalys tepamos alyva iš variklio tepimo sistemos arba taškinio tepimo būdu.

Žemo slėgio įrenginiai veikia nuo 7 iki 10 barų slėgiu, o aukšto slėgio įrenginys - nuo 14 iki 20 barų slėgiu.

Slėgio reguliatoriaus paskirtis yra reguliuoti slėgį sistemoje. Pneumatinėje sistemoje jis gali būti panaudotas automobilio padangoms pripūsti.

Drėgmės šalinimo vožtuvas tiekia su spausto oro sistema drėgmę sugeriantį skystį. Kiekvieną dieną su tiekiamu suslėgtu oru į pneumatine sistemą patenka nuo 0,25 iki 0,75 litro kondensato. Esant žemai temperatūrai, gali susidaryti ledas, ir sistema gali nustoti veikti.

Apsauginio vožtuvo paskirtis yra užtikrinti, kad, jei pažeidžiama suspausto oro linija, slėgis kitose slėgio linijose būtų palaikytas. Priklausomai nuo slėgio kontūro kiekio, naudojami dviejų, trijų arba keturių linijų apsauginiai vožtuvai. Keturių linijų apsauginis vožtuvas paskirsto suspaustą orą į du automobilio kontūrus — priekabos stabdžius ir padildomą imtuvą. Sumažėjus slėgiui viename kontūre, vožtuvas jį uždaro, o kompresorius tiekia suspaustą orą į kitus kontūrus.

Resiveris sukaupia kompresoriaus tiekiamo suspausto oro atsargas. Resiverio talpa turi būti tokia, kad po aštuonų pilnų stabdymų dar galėtų veikti papildomos stabdžių sistemos (Europos Sąjungos reikalavimai, VI skyrius). Suspausto oro vamzdžiai turi būti įrengti su nuolydžiu, kad kondensatas galėtų susikaupti resiveryje. Žemiausioje kiekvieno resiverio vietoje įrengiamas rankinis arba automatinis kondensato išleidimo vožtuvas. Kondensatas išleidžiamas dėl to, kad sumažėtų korozijos pavojus ir kad nemažėtų resiverio tūris.

Atsarginio (stovėjimo) stabdžio paskirtis - sustabdyti ir išlaikyti stovinčią transporto priemonę nuožulnioje vietoje vien tik sukurtomis mechaninėmis jėgomis. Šis stabdys reikalingas kaip atsarginis, sugedus darbinei stabdžių sistemai.

Priekabos valdymo vožtuvo paskirtis - valdyti priekabos stabdymo procesą, priklausomai nuo slėgio stabdžių linijoje prieš priekabos stabdžių vožtuvą, padidėjimo.

Sunkvežimiuose be priekabos, kurių bendroji masė neviršija 15 t, gali būti kombinuota hidraulinė ir pneumatinė stabdžių sistema. Vairuotojas, spaudžiant stabdžių pedalą, suteikia impulsą stabdžių valdymo įtaisui, kuris valdo pagrindinį tandeminių cilindrą. Darbinės stabdžių sistemos dalis apima du suspausto oro tiekimo kontūrus ir du hidraulinio valdymo kontūrus. Suspausto oro tiekimo kontūrai yra atskirti vienas nuo kito apsauginiu vožtuvu.

Pagal kelių eismo taisyklių straipsnį numatyta, kad tretieji (ilgalaikio veikimo) stabdžiai privalo užtikrinti, kad darbiniai stabdžiai neperkrautų transporto priemonės, kai ji važiuoja nuokalnėje.

Ilgalaikio stabdymo sistemose įrengiami:

pneumatiniai (varikliniai) stabdžiai,
hidrodinaminiai (skysčio trinties) stabdžiai,
elektriniai (sūkurinių srovių) stabdžiai.

Hidrodinaminiai stabdžiai yra srautiniai stabdžiai, taip pat žinomi kaip retarderiai.