Paprasto paspirtuko, dviračio ir elektrinių paspirtukų, elektrinių dviračių vairavimo taisyklių palyginimas

1. Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, yra laikomas pėsčiuoju dėl to jis privalo vykdyti KET reikalavimus, nustatytus pėstiesiems (KET 6 skyrius).

2. Dviratis (SEAKĮ 2 str., KET 8 skyrius) – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.

3. Elektrinė mikrojudumo priemonė (SEAKĮ 17 str., KET 8 skyrius) – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.

Leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – ne didesniu kaip 7 km/val. greičiu.

Šia priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.

Reikalavimai elektriniams paspirtukams


Spręsti KET testą